Akademija, Kėdainių r. Žmonėms leipstant nuo karščio, augalai laikosi daug stoiškiau: jie geba surinkti net ir menkiausią drėgmę iš žemės bei oro. Bet kokią įtaką dabar šalyje tvyranti kaitra padarys derliaus kokybei, ar pastebimai paankstins jo nuėmimą, tiksliai prognozuoti sunku. 

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto bandymų laukuose vakar (liepos 12 d.) pradėti kulti žieminiai miežiai. Tai įprastas vidutinis šių anksti subręstančių javų nuėmimo laikas. „Dėl žieminių miežių viskas aišku, o kaip bus su kitais augalais – klausimų daugiau negu atsakymų“, – neslėpė Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza. 

Ko gero prasčiausiai atrodo žirniai, nuo karščio ir sausros jie gerokai padžiūvę, susitraukę, augalai žemoki. O štai pupų pasėlių vaizdas nepalyginamai geresnis, augalai žaliuoja ir sparčiai augina ankštis. 

Dirvoje drėgmės atsargų dar šiek tiek yra. Vakar Akademijoje atlikti matavimai parodė, 0-10 cm sluoksnyje žieminiuose kviečiuose drėgmės yra 14,5 proc., cukriniuose runkeliuose, vasariniuose miežiuose, vasariniuose rapsuose – 11 proc., raudonuosiuose dobiluose – 10 proc. 

Gilesniame, 10–20 cm dirvos sluoksnyje drėgmės yra mažiau: žieminiuose kviečiuose – 9,8 proc., cukriniuose runkeliuose – 10,2, vasariniuose miežiuose – 9, vasariniuose rapsuose – 9,6 proc., raudonuosiuose dobiluose – 10,1 proc. 

Kitaip tariant, augalų vytimo drėgmė jau visur pasiekta, išskyrus žieminių kviečių pasėlių viršutinį dirvos sluoksnį. Augalų vytimo drėgmė yra parametras, kuris priklauso ir nuo dirvožemio tipo, ir nuo jame augančių žemės ūkio augalų. Vidutinio sunkumo priemolio dirvose augalų vytimo drėgmė yra 8–12 proc. 

Raudonieji dobilai turi didesnę žaliąją masę ir labiau garina vandenį, todėl jų pasėliuose viršutiniame sluoksnyje yra sausiausia. Javai jau pradeda gelsti, žaliosios masės auginimas sustojęs, visos augalo jėgos nukreiptos į grūdų brandinimą, todėl drėgmės jiems reikia mažiau, tad jų pasėlių viršutinis dirvos sluoksnis drėgnesnis. 

„Žieminių kviečių grūdai dabar yra pasiekę pieninės brandos pabaigą – vaškinės brandos pradžią. Vyksta grūdų užsipildymas. Kaip tai pavyks padaryti, priklauso nuo tolimesnių orų. Jei toliau nelis, rizikos, kad grūdų masė bus mažesnė, yra, bet situacija nėra kritinė. Daug kur praeina naktiniai lietūs, susidaro rasa, todėl augalai dar gauna drėgmės. Suveikia nenugalimi gamtos dėsniai: augalas visomis jėgomis stengiasi pratęsti giminę ir augina grūdus. Jei truks drėgmės, jis džiovins save, bet paskutinius vandens likučius nukreips į grūdus“, – paaiškina V. Feiza. 

Žieminių kviečių grūdai dabar yra pasiekę pieninės brandos pabaigą – vaškinės brandos pradžią

Nors žieminių javų pasėliai jau keičia spalvą, bet viršutiniai lapai dar žali, jie dar gali paimti vandenį iš oro, rasų, rūkų, todėl nors dieną alinami kaitros, naktimis suspėja greitai atsigauti. Kai dirvoje yra nuo 8 iki 12 proc. drėgmės (kaip jau minėta, tai standartinė augalų vytimo drėgmė vidutinio sunkumo priemoliuose), augalai vandens per šaknis nebepaima, neveikia osmosinis slėgis. Augalas į per mažą drėgmės kiekį reaguoja vystančiais lapais – tarkime, šiomis kaitriomis dienomis vidurdienį, apie 14 val., cukrinių runkelių lapai suglemba. 

Tačiau neretai būna taip, kad dirvoje drėgmės mažai, tačiau augalai vytimo požymių nerodo. Tai reiškia, kad per šaknis gaunamo vandens trūkumą jie kompensuoja sugerdami drėgmę iš oro, rasos. Esant kritulių stygiui, greičiausiai džiūti pradeda lengvose žemėse augantys augalai.

„Ar augalams pakaks drėgmės, priklauso ir nuo dirvožemio tipo, ir nuo podirvio: ar nėra skutimo/arimo pado, kuris trukdo vandeniui pakilti iš gruntinio lygio ir paviršių. Sausros labai greitai atskleidžia dirvos suslėgimo problemas“, – paaiškina V. Feiza ir priduria, kad tikslesnes derliaus prognozes LAMMC mokslo darbuotojai paskelbs liepos 20 dieną. 

MŪ inf.