Švenčionių r. Ūkininkas Kazimiras Žeima ne tik augina retesnius augalus, kaip antai, žieminiai vikiai ar purpuriniai dobilai, bet ir atrado sėjos būdą, kurį taikydamas sutaupo kuro, sėklų ir nepakenkia pasėlių derlingumui.

Nemažą K. Žeimos ūkio pasėlių plotų dalį užima žieminiai kviečiai. Dabar augina 3 veisles: Wilejka, Euforia ir LG Keramic. Bet, kaip pats sako, visko augina po truputį.

Tiek miežius, tiek ir kitų rūšių javus K. Žeima augina savitu būdu – kas dvi eilutes palieka ne įprastą 16,5 cm tarpueilį, o dvigubą – 33 cm. Kitaip tariant, sėjant uždaro kas trečią sėklavamzdį.

Taip sėti ūkininkas sugalvojo perskaitęs dar praėjusiame amžiuje gyvenusio agronomijos mokslininko I. E. Ovsinskio knygą. Joje rašoma apie vadinamąjį pakraščio efektą, kai daugiau erdvės turintys javai kur kas labiau išsikrūmija ir būna vešlesni, tvirtesni.

Kazimiras pabandė tą pritaikyti, kelerius metus eksperimentavo ir galiausiai rezultatas jį nustebino: derlius nesumažėjo, sutaupė trečdalį sėklos normos ir kuro, nes dėl mažesnio sėjamosios pasipriešinimo lengviau ją traukti. Pavyzdžiui, salyklinių miežių sėklos normą sumažino iki 130–140 kg/ha.

Turi žieminių vikių plotų

Žieminius vikius ūkininkas augina ir kaip posėlius, ir kaip pagrindinius augalus dėl sėklų, kurios nukūlus parduodamos sėklininkystės įmonei.

Pernai rudenį 150 ha vikių pasėjo kaip sėklinį plotą ir dar 30 ha skyrė posėliui. Tačiau ir pastarąjį lauką ūkininkas ketina palikti auginti toliau, nes po žiemos atsigavęs pasėlis labai gražus, sako, būtų gaila naikinti. Taigi, bendras ankštinių augalų  plotas sudarys apie 30 proc. visų ūkio pasėlių.

Ūkininkas pradėjo auginti vikius nuo tada, kai 2018-aisiais ėmė taikyti bearimę technologiją ir tiesioginę sėją į neįdirbtą dirvą. Šiai technologijai, pasak Kazimiro, labai svarbi sėjomaina, kokie augalai po kokių sėjami. Reikėjo įtraukti daugiau ankštinių. Bandė ir pupas, bet vikiai patiko labiau.

Pasak augintojo, vienas jų privalumų, kad nereikia cheminių apsaugos priemonių, nes nei ligos, nei kenkėjai vikių beveik nepuola. Kitas – auginant pagal sutartį su sėklininkystės įmone, patraukli kaina, kuri nepriklauso nuo grūdų biržos kainos. Taigi, yra tam tikro stabilumo ir agronominiu, ir ekonominiu atžvilgiais. Iš hektaro gaunama maždaug 1,5 t vikių sėklų, kurios parduodamos sėklininkystės įmonei. Išvalas ūkininkas pasiima, jos tinka pašarams ir posėliams.

Salykliniai miežiai – kaip loterija

Kasmet ūkininkas sėja salyklinės paskirties miežių veisles. Renkasi tokias, kurių grūdai paklausūs. Pastaraisiais metais augina veislės Amidala miežius.

Kazimiras pasakoja, kad miežių auginimas prilygsta loterijai, kai vienais metais laimi, o kitais pralaimi. Pirmiausia jis turi galvoje orus – miežiai, kaip ir kiti vasariniai javai, gana jautrūs sausroms, o jų pasitaiko vis dažniau. Sausras geriau atlaiko žieminiai javai. 

Prieš keletą metų, kai buvo labai palankūs orai, 100 ha miežių Laureate lauke ūkininkui pavyko pasiekti net 6,5 t/ha salyklinių miežių derlingumo vidurkį (skaičiuojant jau užskaitomu svoriu).

Pernai dėl sausros miežių užaugo tik 3 t/ha, ir baltymų kai kurie turėjo per daug, nes trąšų normos juk buvo numatytos didesniam derliui.

Geresniais metais derlingumai gal ir nebūna rekordiniai, bet sugebėdamas pasiekti tinkamą grūdų kokybę, salyklinių miežių auginimu ūkininkas dažniausiai būna patenkintas, jeigu tik nepasitaiko sausrų. Be to, ir šių miežių kaina dabar aukštesnė negu kviečių, o auginimo savikaina mažesnė.