Kaunas. Šiuolaikinis žemės ūkis gyvena informacijos pertekliaus sąlygomis – rinkoje siūloma daugybė naujų veislių, trąšų, augalų apsaugos produktų ir technologinių sprendimų, kurių kiekvienas pristatomas kaip geriausias pasirinkimas. Vis dėlto realybė Lietuvos laukuose dažnai parodo kitą vaizdą: ne viskas, kas veikia kitose šalyse ar laboratorijose, duoda tą patį rezultatą mūsų klimato ir dirvožemio sąlygomis.

Būtent todėl vis svarbesnis tampa ne pasirinkimų kiekis, o gebėjimas atsirinkti. Jau aštuonerius metus „Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centro „AgroITC“ atliekami bandymai šį procesą paverčia sisteminiu filtru, kuris leidžia atskirti pažadą nuo realios vertės. Čia vertinami agrotechniniai ir technologiniai sprendimai (nuo sėjos ir tręšimo iki skirtingų produktų, veislių), lyginamos skirtingos technologijos ir sprendimai.

Pavyzdžiui, 2024–2025 m. centre įvertinti 799 skirtingi sprendimai, įrengti 3 752 bandymų laukeliai, tačiau tik 230 sprendimų pripažinti vertais taikyti technologijose. Tai reiškia, kad net 71 proc. tirtų sprendimų neatitiko praktinio efektyvumo ir ekonominės grąžos kriterijų, o atrenkama tik tai, kas gali užtikrinti realią grąžą.

„Laikomės principo, kad vienas investuotas euras papildomai turi uždirbti du eurus, vadinasi, investavus vieną eurą, turi grįžti trys eurai. Būtent todėl daugybė sprendimų nepasiekia mūsų standartų lygio, nes mums svarbu, kad mūsų klientai dirbtų pelningai“, – pabrėžia „Agrokoncerno“ komercijos vadovas Arnas Radzevičius.

Pasak „Agrokoncerno“ komercijos vadovo Arno Radzevičiaus, įmonė atsirenka tik tuos sprendimus, kurie teigia ekonominę naudą. „Vienas investuotas euras turi uždirbti tris",  – pabrėžia A. Radzevičius

Pasak jo, svarbi „AgroITC“ veiklos dalis yra ne tik tyrimai, bet ir praktinės patirties bei žinių perdavimas ūkininkams. Dažnai klientai atvyksta dėl galimybės gauti realia patirtimi grįstų žinių, kurias galima tiesiogiai pritaikyti ūkyje. Tai leidžia ūkininkams priimti labiau pagrįstus sprendimus ir ramiau investuoti, o kartu stiprina ir regioninių konsultantų darbą, nes jie remiasi aiškiai patikrinta metodine baze.

Technologinių rekomendacijų pagrindas – tyrimų rezultatai

Galimybė vykdyti plataus masto tyrimus yra vienas svarbiausių įmonės „Agrokoncernas“ išskirtinumų, nes jų rezultatai tiesiogiai lemia tai, ką galiausiai gauna ūkininkas. „Tyrimai iš esmės keičia rekomendacijas, kurias gauna klientai. Dažniausiai jas rengiu pats, atsižvelgdamas į tai, kaip vienas ar kitas sprendimas veikia bendroje technologijoje“, – sako A. Radzevičius.

Jis pabrėžia, kad rekomendacijos rengiamos net trims skirtingo intensyvumo – aukšto, vidutinio ir žemo – technologijoms. Taikant žemo intensyvumo technologiją, siekiama 7 t/ha kviečių derliaus, o aukšto intensyvumo – 8,5–9 t/ha. „Jei gamta leidžia, galima gauti ir 10 t/ha, tačiau tam reikia atitinkamų augalų priežiūros korekcijų“, – sako jis ir atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės agronomai pirmieji adaptavo purškimo sprendimus pagal veisles ir  kiekvienai jų pasiūlė po šešias skirtingas auginimo technologijas.

Svarbu ir tai, kad sprendimai integruojami tik po kelių sezonų stebėjimo – vienų metų rezultatų nepakanka. Tokiu būdu formuojama stabili technologinė sistema, o ne pavieniais bandymais grindžiami sprendimai. „Ką ūkininkas rizikuoja prarasti, jei remiasi tik pažadais ar reklama? Pirmiausia – pinigus ir laiką“, – sako A. Radzevičius. Jo teigimu, per vieną sezoną ūkyje galima patikrinti tik labai ribotą sprendimų skaičių, o tyrimų sistema per tą patį laiką leidžia sukaupti gerokai daugiau praktinių žinių.

Kai tyrimai keičia nusistovėjusias praktikas

Tyrimai dažnai ne tik patvirtina, bet ir iš esmės keičia agronomines praktikas. Pasak A. Radzevičiaus, vienas ryškiausių pavyzdžių – fungicidų naudojimo strategija. Ilgą laiką rinkoje buvo kalbama apie vėlyvą pasėlių apsaugą, tačiau ilgalaikiai „AgroITC“ tyrimai parodė kitą kryptį.

„Matome, kad stipresnis pirmas purškimas, naudojant platesnį veikliųjų medžiagų spektrą, ilgainiui padeda išlaikyti švaresnį pasėlį“, – teigia A. Radzevičius. Tokia strategija vėliau leidžia lanksčiau reaguoti į oro sąlygas ir pagal ligų riziką koreguoti investicijas – jas didinti arba mažinti.

Kiekvieną pavasarį nemažai diskusijų kelia klausimas, kokias trąšas – sulfatą, karbamidą ar salietrą – geriausia berti ant žiemkenčių. „Tyrimai patvirtino, kad teorinė nuostata yra teisinga – pirmiausia augalams reikia nitratų. Vis dėlto kitų įmonių konsultantai vis dar rekomenduoja pirmiausia naudoti sulfatus, nors patirtis rodo, kad toks sprendimas mažina derlių“, – pasakoja A. Radzevičius.

Dar vienas pavyzdys – rapsų apsauga nuo fomozės. Tyrimai parodė, kad vėlesnė ligos kontrolė gali duoti apie 200 kg/ha derliaus priedą, o ūkiui tai jau reiškia apčiuopiamą ekonominę naudą. „Nupurškus netinkamu metu, vėliau gydomiesiems purškimams reikia 50 proc. daugiau išlaidų“, – pastebi „Agrokoncerno“ komercijos direktorius.

Svarbios vietos sąlygos

Svarbiu pranašumu „AgroITC“ vadovė dr. Eglė Petraitienė įvardija bandymų vykdymą Lietuvos sąlygomis. „Esame viena iš nedaugelio įmonių, atliekančių tokius tyrimus vietos sąlygomis. Kitos įmonės dažniausiai pateikia gana paviršutinišką produktų informaciją ir užsienyje atliktų bandymų rezultatus, nesigilindamos į augimo sąlygas ar dirvožemio ypatumus, nors būtent šie veiksniai sudaro auginimo technologijos pagrindą“, – pastebi mokslininkė.

Būtent dėl šios priežasties dalis rinkoje siūlomų sprendimų Lietuvos ūkiuose nepasiteisina. Neįvertinus vietos sąlygų, net ir teoriškai veiksmingi produktai ar veislės ne visada duoda laukiamą rezultatą – didesnį ir geresnės kokybės derlių.

„Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centro „AgroITC“ vadovė dr. Eglė Petraitienė svarbiu pranašumu įvardija tai, kad augalų veislės ir įvairūs produktai tiriami vietos sąlygomis

Siekdamas pateikti patikimas rekomendacijas, centras vykdo išsamius tyrimus, apimančius visus augalininkystės elementus: nuo veislių pasirinkimo, tręšimo ir augalų apsaugos priemonių iki technologinių sprendimų, tokių kaip sėjos laikas, gylis ar sėklos norma. Atliekami ir daugiafaktoriniai bandymai, kai vienu metu vertinami keli kintamieji – veislė, dirvožemis, sėjos parametrai ir naudojami produktai. Tai leidžia kurti kompleksines, praktiškai pritaikomas auginimo technologijas.

Tyrimai atliekami tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis, o galutiniai sprendimai grindžiami nuoseklia duomenų analize, o ne vien vizualiniu vertinimu. Inovacijų ir tyrimų centro laboratorijoje 2025 m. ištirti 6 174 vnt. dirvožemio mėginių ir 531 vnt. augalų mėginių. „Laboratorijoje galime greitai ir tiksliai pakartoti bandymus, tačiau lauke vertiname realų poveikį – čia padarytų klaidų tame pačiame sezone ištaisyti nebeįmanoma“, – pažymi dr. E. Petraitienė.

Vien 2025 m. „AgroITC“ laboratorijoje ištirtas 531 augalų mėginys

Sprendimų atranka centre yra nuosekli ir griežta. Bandymų rezultatai tikrinami mažiausiai dvejus metus, keičiant panaudojimo laiką, derinius ar kitas sąlygas. Jei per šį laikotarpį nepavyksta pasiekti stabilaus teigiamo rezultato, sprendimas atmetamas. Pagrindinis vertinimo kriterijus – ekonominė nauda.

Augalai patys rodo kryptį

Pastaraisiais metais vis didesnę įtaką žemės ūkiui daro klimato kaita. Vėlyvos šalnos, sausros ar drėgmės perteklius keičia augalų reakcijas, todėl būtinas nuolatinis stebėjimas ir lankstus reagavimas. „Augalai patys parodo, ko jiems trūksta – svarbu tai pastebėti laiku ir sprendimus priimti čia ir dabar“, – sako dr. E. Petraitienė.

Tyrimai rodo, kad kai kurios priemonės, pavyzdžiui, mikroelementų tręšimas per lapus, didžiausią naudą duoda būtent stresinėmis sąlygomis, o augalų apsaugos produktų veiksmingumas labai priklauso nuo konkrečių metų specifikos. Dėl to dalis sprendimų, pvz., fungicidų naudojimas, vertinamas net kelerius metus, siekiant nustatyti jų veiksmingumo tendencijas skirtingomis sąlygomis.

Didelis dėmesys skiriamas ir veislių tyrimams. Pavyzdžiui, šiemet 1 268 bandymo laukeliuose tiriamos 195 veislės. Vertinamas  jų derlingumas, atsparumas ligoms, analizuojamos savybės, nes šiuolaikinės veislės jas gerokai greičiau praranda.

Didelis dėmesys centre skiriamas veislių ir jų savybių tyrimams

Ūkininko patirtis: nuo bandymų prie sistemos

Praktinis tyrimų poveikis ryškiausiai atsiskleidžia ūkiuose, kurie dirba pagal „Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centro „AgroITC“ rekomendacijas. Šiaulių rajono ūkininko Pauliaus Rimeikio ir jo šeimos mišrus ūkis – vienas iš jų. Su „Agrokoncernu“ ūkininkai bendradarbiauja jau ne vienus metus, o pastaruosius tris sezonus naudojasi ir agronomų paslaugomis, taip pat vadovaujasi jų technologinėmis rekomendacijomis.

Pasak P. Rimeikio, sprendimą bendradarbiauti paskatino augantis ūkis ir poreikis tiksliau valdyti kiekvieną lauką. „Turime nemažai laukų, norėjome apie kiekvieną jų žinoti daugiau ir savo darbą pakelti į aukštesnį lygį. Jau po pirmų metų pamatėme naudą“, – pasakoja ūkininkas.

Jis pastebi, kad vienas svarbiausių pokyčių buvo požiūris į laukų valdymą. Ilgainiui tapo aišku, kad vienodų sprendimų visam ūkiui taikyti nepakanka – kiekvienam laukui reikia individualaus vertinimo. Vis dėlto tam reikia daug laiko, kurio ūkyje dažnai trūksta, todėl profesionalių agronominių paslaugų poreikis atsirado natūraliai.

Šiaulių r. ūkininko Pauliaus Rimeikio (kairėje) ir jo šeimos ūkyje „Agrokoncerno“ agronomai – dažni svečiai. Nuotraukoje dešinėje  – įmonės Konsultavimo skyriaus vadovas Simonas Meškauskas

Ūkyje nuosekliai diegiamos pažangios technologijos: pirmiausia daug dėmesio skirta piktžolių kontrolei, vėliau pradėta taikyti kintamos normos sėja, tręšimas naudojant azoto jutiklius. Investuota ir į modernią techniką – purkštuvą su individualiai valdomais purkštukais. Pasak P. Rimeikio, visus šiuos sprendimus vienija bendras tikslas – didesnis tikslumas ir efektyvumas.

Svarbiausias vertinimo kriterijus ūkyje išlieka ekonominė nauda. „Anksčiau atrodydavo, kad viską darai teisingai, bet galutinis rezultatas netenkindavo. Bandėme įvairių įmonių siūlomus sprendimus, ieškojome, kol supratome, kas iš tiesų veikia“, – pasakoja jis.

Ūkininko teigimu, tik praktinė patirtis leidžia atsirinkti optimalius sprendimus, nes rinkoje kiekvienas produktas pristatomas kaip geriausias. Būtent todėl jis vertina tai, kad „Agrokoncernas“ pats atlieka tyrimus ir rekomenduoja tik patikrintus sprendimus. „Skūpus moka du kartus, todėl renkantis sprendimus tyrimų reikšmė yra neabejotina“, – pabrėžia P. Rimeikis.

Šiandien ūkininkauti yra itin sudėtinga dėl nuolat kintančių sąlygų. Net ir turint aiškų planą, rezultatus gali pakoreguoti sausra ar skirtingos dirvožemio savybės, todėl, pasak ūkininko, svarbu ne tik turėti planą, bet ir gebėti jį pritaikyti realiomis sąlygomis.