Rokiškis. Jurgitos ir Virginijaus Stumbrių gerovė laikosi ant trijų banginių - pieno, mėsinės galvijininkystės ir augalininkystės ūkių. Nors prieš du dešimtmečius ūkininkų šeima buvo įtikinėjama kurti vienos krypties ūkį, tuo nepatikėjo, todėl dabar lengviau pakelia užklumpančias krizes.

Atokiame Maineivų kaime (Rokiškio r.), prie Latvijos sienos, ūkininkaujantys Stumbriai turi beveik 400 galvijų bandą, dirba 400 ha žemės. Ūkį pradėję kurti nuo kelių karvių, dabar melžia 44 Lietuvos juodmarges, mėsai augina limuzinų veislės galvijus ir mišrūnus, patys užaugina jiems pašarus ir dar dalį grūdų parduoda.

Virginijus ir Jurgita Stumbriaiprie naujo ūkio tvarto

Tokiam ūkiui išlaikyti nuolat reikia investicijų, todėl  ES parama ūkininkai stengiasi pasinaudoti visais įmanomais atvejais. Paskutinis, 3 mln. litų vertės ūkio modernizavimo projektas jau įgyvendintas. Nors  dabar, krizės akivaizdoje, jiems tenka mokėti bankui įmokas ir palūkanas už kreditą, tačiau kol kas didesnių sunkumų nekyla, nes šiuolaikiškas ūkis dirba rentabiliai.

Dėl nestabilumo pieno rinkoje ir mažų supirkimo kainų Jurgita su Virginijumi vis pasikalba, kad gal vertėtų atsisakyti karvių. Tačiau pasvarsto, pasvarsto ir toliau dirba kaip dirbę - juk gerai nuolat gauti apyvartinių lėšų ūkiui, turėti iš ko bankui mokėti palūkanas. O karvėmis Jurgita rūpinasi išties gerai - jų vidutinis produktyvumas siekia 9,3 tūkst. l pieno per metus, tai geriausias rodiklis visame Rokiškio rajone. Kasdien ūkyje primelžiama maždaug po toną pieno.

Karves šeria šienainiu, kombinuotaisiais pašarais, kuriuos gamina iš jų pačių užaugintų grūdų, įmaišo būtiniausių priedų. Šiemet į racioną įtraukė ir kukurūzus. Daug kas sakė, kad kukurūzai didina produktyvumą, bet, anot Virginijaus, jis padidėjo nežymiai, tik pienas riebesnis pasidarė. Kita vertus, karvės su kukurūzais gauna daugiau energijos, o tai turi įtakos sveikatingumui.

Nors geriausieji pieno ūkio laikai, regis, vėl nuėjo užmarštin, vis dėlto Stumbriai tikisi, kad krizę pavyks išgyventi. Ganymas jiems padėjo sumažinti pieno gamybos kainą, be to, kooperatyvas nesumažino kainos taip drastiškai, kaip kai kurie kiti supirkėjai.

Pieno ūkis yra pats sunkiausias žemės ūkio sektorius, jame nuolat trūksta darbuotojų, o tai, pasak Virginijaus, dar vienas motyvas, dėl kurio šeima svarsto galimybę atsisakyti melžiamų karvių. Tačiau iki 2017 m. dar yra įsipareigojimų nekeisti ūkio krypties, tad artimiausiu metu didelių pokyčių nenusimato, o po poros metų viskas priklausys nuo situacijos rinkoje ir pačiame ūkyje. 

Maždaug prieš 8 metus Virginijus ryžosi pradėti auginti mėsinius galvijus. Įsigijo limuzinų. Ši veislė jam atrodo viena geriausių: lengvai veršiuojasi, gera mėsos išeiga. Dabar bandoje yra 107 grynaveisliai limuzinai. Pasak jo, mėsinė galvijininkystė šiuo metu - pagrindinė ūkio kryptis. Ūkyje auginami visi čia gimę veršiukai, banda gana sparčiai didėja. Kiek didins bandą, priklausys nuo įvairių aplinkybių. Be limuzinų, bandoje dar yra 170 mišrūnų, 80 karvių žindenių.

Mėsinių galvijų bandoje yra limuzinų ir mišrūnų

Investicijos į mėsinę galvijininkystę pradėjo atsipirkti tik prieš metus kitus, kai iš ūkyje atvestų veršelių pavyko gerokai padidinti bandą ir atsirado galimybė parduoti daugiau galvijų. Naudinga Stumbriams dalyvauti tarptautiniame projekte „Baltijos lankų jautiena", pagal kurį kokybiška jautiena iš Lietuvos pasiekia Šveicariją per šios šalies ūkininkų bendrovę „Vianco".

Gyvuliai laikomi trijuose tvartuose ant šiaudų. Viena paskutiniųjų investicijų į ūkį - gyvulių penėjimui prieš dvejus metus pastatytas 120 vietų šalto tipo tvartas su gardų sistema ir šėrimo tako atitvarais. Kartu su karvide įrengta ir kraikinio mėšlo mėšlidė. Šis inžinieriaus Romo Kauno suprojektuotas tvartas  itin erdvus, šviesus, patogiai įrengtas ir atitinka visus šveicarų bendrovės „Vianco" reikalavimus.

Naujasis gyvuliams penėti skirtas tvartas - erdvus ir šviesus

Dar vienas senutėlis buvusio kolūkio tvartas šiuo metu rekonstruojamas - jis bus skirtas žindenėms, todėl daromas šiltesnis. „Šaltame tvarte veršiuotis karvei nėra gerai. Dėl šios priežasties kai kurie gyvulių augintojai, turintys tik šaltus tvartus, sėklinimą organizuoja taip, kad gruodį ir sausį nesiveršiuotų nė viena karvė", - paaiškina V. Stumbrys.

Ūkininkas turi didelių ambicijų auginti kokybiškus bulius, kurių skerdena pagal SEUROP klasifikaciją būtų U klasės, o tai jau aukštoji galvijų auginimo matematika.

Bandos reproduktorius - limuzinų veislės bulius

Šiais metais, sako Stumbriai, visa jų produkcija pigiai perkama - krito ne tik pieno ir mėsos supirkimo kaina, bet ir grūdų.

„Tokioje situacijoje labiausiai atsiskleidžia mišraus ūkio privalumai. Nesiseka vienam sektoriui, gelbsti kitas. Be to, pajamos į ūkį ateina įvairiu laiku ir iš skirtingų šaltinių. Žodžiu, mūsų ūkio rizika išskaidyta į kelis sektorius. Jeigu staiga kas nors nutiktų gyvuliams, mes labai greitai persiorientuotume į augalininkystę", - teigia ūkininkas. Ūkyje sėjami kviečiai, miežiai, avižos, kukurūzai.

Ūkyje, be Jurgitos ir Virginijaus, dar dirba keturi darbuotojai, viena iš jų - melžėja.

Pasak Virginijaus, nors daug kalbama apie paramą gyvulininkystei, viskas yra atvirkščiai - ji sumažėjo. „Gyvulininkai labiausiai nukentėjo, kai prieš dvejus metus pradėta šaukti, kad jie bus remiami. Mes dėl moduliacijos dvejus metus iš eilės išmokų gavome tik po 4 tūkstančius litų per metus, nors pagal ankstesnę tvarką būtume gavę po 30 tūkstančių. Negavome pinigų ir už pieno kvotą, ir už parduotus bulius. Teko tik išmokos už mėsinius gyvulius", - paaiškino V. Stumbrys.

Abu ūkininkai sutartinai tvirtina, kad sunkiausia ūkininkaujant - ne įtemptas darbas, ne laisvalaikio trūkumas, o nestabilumas. Nežinai, kas tavęs laukia rytoj, kiek tau bus mokama už produkciją. Girdėjo prognozių, kad, esant tokiai nestabiliai pieno kainų politikai ir nuolat mažėjant gyvulių, Rokiškio rajone 2024 metais apskritai nebeliks nė vienos karvės.

O dabar jiems aktualiausias klausimas, kas pieno ūkių laukia, kai kitų metų pavasarį bus panaikintos pieno kvotos.

MŪ inf.