Ar verta lenktyniauti, kas pirmas patręš?
2020-03-24
V. Liako nuotr.

Kaunas. Šį nestandartinį pavasarį trūksta darbų nuoseklumo, blaškomasi ir tręšiant, ir parenkant trąšų formas, o svarbiausia, be reikalo visas dėmesys sutelkiamas į tręšimo laiką.

Esminio skirtumo nebus, ar trąšas išbėrėme prieš dvi savaites, ar išbersime šią savaitę.

Taip teigia VDU Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas, dalindamasis kai kuriais pastebėjimais iš laukų šį pavasarį. Jis sako: neverta pernelyg skubėti nei su tręšimu, nei su sėja. Šiose lenktynėse nugalės ne tas, kuris pirmas atliks visus pavasario darbus, o tas, kurio pasėliai bus optimaliai suformuoti.

Linas Agro 20 08 03

Po švelnios žiemos augalai išsaugojo rudenį sukurtą produktyvumo potencialą. Prasidėjo naujas etapas – pavasaris. Ar nesugadinsime pasėlių? Ar meteorologinės sąlygos bus dėkingos? Ar sulauksime pastangų verto derliaus? Visi žemdirbiai supranta, kad čia tik kelio pradžia, tačiau pagrindą turime gerą. Koks bus rezultatas, parodys kombainai.

Siekiant optimalaus rezultato, reikia pasirinkti teisingą augalų mitybos strategiją pavasarį, nes tai turės lemiamos įtakos augalų vystymuisi, derlingumui ir ūkių pelningumui. Specialistai sako, kad tinkamai organizavus augalų mitybą, žieminių rapsų derlingumą galima padidinti iki 40 proc.

Dirvos dar neįšilusios

„Daugelis jau patręšė žieminius rapsus azoto trąšomis, norėdami būti pirmi, kai kurie azoto trąšas išbėrė sausio pabaigoje, gerai, kad tokių stropuolių buvo vienetai. Prieš tręšiant reikėjo tik pavartyti knygas, įsiklausyti į konsultantų rekomendacijas: augalai azoto nepasavina, kol dirvožemis neįšyla iki 8 ℃, o kovo 22 d. antroje dienos pusėje dirvos temperatūra tesiekė 2 ℃“, - sako V. Liakas.

Jis patikina, kad žemdirbiai, numatę tręšimus artimiausiu metu, nė kiek nevėluoja, ypač tręšiant su KAS.

Taip pat neracionalus buvo kai kurių trąšų bėrimas pavasarį, žinant, kad jose esantys mitybos elementai yra nejudrūs ir šių metų augalų produktyvumui įtakos neturės. Bet tai individualūs ūkių sprendimai, priklausantys ir nuo ūkių ekonominės būklės.

Gerai, kad tokių puikiai atrodančių žiemkenčių pasėlių šiemet yra dauguma (V.Liako nuotr.)

Atšilus orams, prasidės žieminių rapsų tręšimas lapų trąšomis. Dėlionių bus įvairių, svarbu, kad jos neprasilenktų su logika ir augalų fiziologija. Mikroelementų trąšos ir biostimuliatoriai padidina augalų atsparumą nepalankiems veiksniams. Lapų trąšas reikia rinktis atsakingai, nes meteorologai sako, kad artimiausiu metu kritulių tikimybė nedidelė, o taip pat reikia tikėtis didelių oro temperatūros svyravimų. Tinkamai subalansuota mityba sušvelnins neigiamą nepalankių veiksnių poveikį ir išsaugos augalų produktyvumą.

Subalansuoti tręšimą mikroelementais

Žieminiai rapsai labai jautrūs boro deficitui, vidutiniškai jautrūs mangano ir molibdeno deficitui. Šiemet matome, kad ne viename pasėlyje augalai „prašosi“ boro ir neatsitiktinai, nes boras skatina fotosintezės produktų judėjimą, gerina žiedadulkių formavimąsi, o tai labai svarbu po šiltos žiemos ir nusistovėjus įprastiems pavasario orams.

Augalai iki šiol intensyviai naudojo sukauptas maisto medžiagas, šviesa iniciavo augimą, o kai augalai negali iš dirvožemio pasisavinti maisto medžiagų, atsiranda jų deficitas, nepatenkinus augalų poreikio bus atmestos tam tikros žiedyno struktūros. Tyrimų rezultatai rodo, kad nepašalinus boro deficito, galima prarasti iki 0,5 t/ha derliaus.

Matome ir mangano deficito požymius, tai - antras pagal svarbą elementas žieminiams rapsams. Pavasarį šis elementas itin svarbus, nes aktyviai dalyvauja fiziologiniuose procesuose, ypač fotosintezėje, baltymų, riebalų sintezėje, didina augalų atsparumą ligoms. Apipurškus augalus tinkamu metu, galima gauti 0,3–0,5 t/ha derliaus priedą.

Jeigu net ir palankiais metais nepavyksta suformuoti tinkamos pasėlio struktūros, reikėtų kažką keisti technologijose (V.Liako nuotr.)

Nepagrįstai pamirštamas molibdenas, nes jis skatina azoto įsavinimą, aktyvuoja fotosintezę, vyraujant žemoms temperatūroms ir trūkstant saulėtų dienų, turi įtakos chlorofilo sintezei ir stabilumui, labai svarbu, kad didina augalų atsparumą šalčiui. Trūkstant molibdeno, mažėja rapsų šakojimosi intensyvumas.

Optimalus laikas augalų apipurškimui lapų trąšomis – butonizacijos tarpsnio pradžia. Po šiltos žiemos augalai šiek tiek pavargę, išeikvoję maisto medžiagas, dėl to pirmoji pagalba atstatant cukrų ir amino rūgščių kiekį augaluose yra biostimuliatoriai.

Šiemet labai į akis krenta fosforo deficitas, tai natūralu, nes dirvožemiui neįšilus iki 13 ℃, fosforas augalams sunkiai prieinamas, dėl to labai praverstų „greitos“ fosforo trąšos per lapus.

„Taip pat matome, kad daug kur nepakankamas dirvožemio biologinis aktyvumas, reikia suprasti, kad maisto medžiagas augalai turi imti iš dirvožemio, jei augalai jų negali paimti iš terpės, kurioje auga. „Lašelinėmis“ situacijos neišgelbėsime, tai daugiau primins „gaisrų gesinimą“, o ne priežasčių sprendimą“, - perspėja V. Liakas.

Renkant lapų trąšas žieminiams kviečiams, reikia atsižvelgti į tai, kokių elementų augale yra. Dažnai pasirenkami standartiniai elementai ir galima lengvai apsirikti, išpurškus elementą, kurio augalui reikia mažiau, galima užblokuoti tą, kurio tikrai reikia. Antai, žieminių kviečių kilograme sausosios medžiagos randama: Mn – 16-17 mg, Cu – 1-11 mg, Zn – 27-55, Ti – 20 mg, B – 0,3-5 mg. Pasiskaičiuokime, ar atitinkamu santykiu parenkame lapų trąšas.

Džiūstantys arimai ir ankstyva sėja

Pasak V. Liako, palikti džiūstantys arimai gali atnešti didelių derliaus nuostolių. Kodėl nesuardome kapiliarų ir neuždarome drėgmės? Ar jos tikrai turime perteklių? Kai tik išdžiūvo arimų paviršius, reikėjo supurenti jį, ten reikėjo nukreipti pagrindinį dėmesį, nes kasdien prarandame vidutiniškai iki 200 t/ha vandens. Nerekomenduojama lyginti arimo paviršiaus vadinamaisiais „balkiais“, nes taip gadinama dirvožemio struktūra.

Džiūstantys arimai gali atnešti didelių derliaus nuostolių, todėl būtina kuo greičiau suardyti kapiliarus supurenant paviršių (V.Liako nuotr.)

Kai kurie ūkiai jau skuba sėti vasarojų

Kai kur jau prasidėjo vasarinių sėja. Mokslininkas sako, kad čia kiekvieno žemdirbio sprendimas. „Mes manome, kad avižas, vasarinius miežius, vasarinius kviečius reikėtų pasėti balandžio mėnesio pirmoje pusėje, o žirnių ir pupų sėją perkelti į antrą mėnesio pusę“, - pastebi V. Liakas.

Žirniams ir pupoms reikia, kad dirvožemis sušiltų iki +10℃, galima sėti ir anksčiau, bet reikia žinoti, kad žema temperatūra palanki patogenams, o ne augalams. Nebūtina būti pirmiems, svarbus sugebėti suformuoti sveiką ir optimalaus tankumo pasėlį.

Pupiniams augalams reikia, kad dirvožemyje būtų specifinių bakterijų. Daugelis jų atsisakydavo dėl to, kad būdavo keblu jas panaudoti, nes reikėdavo sėklas apvelti, tačiau dabar jau yra preparatų, kuriuos galima išpurkšti ant dirvos kartu su herbicidais ar kitais chemikalais.

Apibendrinant pavasarinės pasėlių priežiūros ir sėjos darbų rekomendacijas šį sezoną reikėtų pasakyti, kad daugeliu atveju svarbu vadovautis intuicija, atsisakant šablonų, nes jie gali nepasiteisinti, sėkmė galima tik priėmus racionalius sprendimus, nes šiemet turime dar ir papildomų išorinių veiksnių.

Artimiausiomis naktimis dėl pranašaujamų šalčių žiemkenčiai kai kuriuose rajonuose gali patirti stiprų stresą. Bet tikėtina, kad ir apšalę augalai ataugs, nes jų šaknys stiprios. „Pavyzdžiui, Bulgarijoje temperatūra nuo 22 laipsnių šilumos krito iki 12 laipsnių šalčio, tai kviečių antžeminė dalis nušalo, bet pradeda ataugti“, - sako V. Liakas. 

Augalininkystės konsultantai: naktinis šaltukas neturėtų pakenkti pasėliams

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai, dirbantys skirtinguose šalies regionuose, dalijasi operatyvia informacija iš stebimų laukų.

Jurbarko r. biuro augalininkystės konsultantas Antanas Petraitis pasakoja, kad praėjusi naktis (iš sekmadienio į pirmadienį) rajone buvo šaltoka – -4–5 °C, tačiau žemesnė temperatūra neturėtų išgąsdinti. „Žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai peržiemojo gerai. Jie gerai sužėlę, todėl tokie šalčiai jiems nepakenks. Ūkininkai visu pajėgumu pradeda tręšimo darbus“, – informacija dalijosi augalininkystės konsultantas.

„Radviliškio r. prognozuojama, kad naktimis temperatūra nukris apie -7–5 °C. Vėliau šaltukas naktimis kris ir oro temperatūra dienomis kils. Šie temperatūrų svyravimai neturėtų daryti pastebimos įtakos žiemkenčiams. Tikėtina, kad jie iš dalies veiks kaip augimo reguliatoriai. Šalnos gali labiau paveikti piktžoles ir vasarinių javų pabiras žiemkenčiuose. Ūkininkai naudojasi šiais pašalimais ir pasėlius nuo praėjusios savaitės galo tręšia sulfatu, KAS trąšomis, kai kurie jau ruošiasi išvažiuoti ir su salietra“, – pasakojo Radviliškio r. biuro augalininkystės konsultantė Sigita Balinskienė.

Anot augalininkystės konsultanto Eugenijus Lukoševičius, dirbančio Šalčininkų apylinkėse,  praėjusi žiema buvo bene pirmoji, kiek jis atsimena, kai augalai nebuvo užmigę.

„Blogai, kad visą žiemą augalai naudojo rudenį sukauptas maisto medžiagas, todėl pavasario sulaukė nusilpę. Dabar dienos pradėjo ilgėti ir temperatūra pradėjo kilti iki +10 °C, pradėjo aktyvėti šaknų veikla – pats laikas pamaitinti augalus. Netikėtas šalto oro frontas gali kiek pristabdyti tręšimo darbus,  tačiau nereikia pulti į paniką, kadangi minusinė temperatūra būna tik naktį, o dieną – pliusinė. Augalai kažkiek sustresuos. Tai nėra didelė bėda, kadangi ankstyvoji vegetacija tik prasideda. Apibendrinant galima sakyti, kad Šalčininkų rajone žieminiai pasėliai atrodo visai neblogai, o kaip augalus paveikė šis šaltukas, bus matyti rudeniop,“ – kalbėjo E. Lukoševičius.

Pasak Kretingos r. biuro augalininkystės konsultanto Tomo Luotės, į Žemaitiją pavasaris „eina“ neskubėdamas, lyginant su kitais šalies regionais, nors dalis ūkininkų ir čia pradeda tręšti amonio sulfatu.

„Naktį buvusios šalnos neturėtų padaryti didelės žalos pasėliams, gal kiek paruduos žiemkenčių viršutiniai lapeliai. Gilesniame dirvožemio sluoksnyje temperatūra yra apie +6 °C, tad šaknys – pagrindinės augalo dalys, padedančios pasisavinti maisto medžiagas, turėtų likti sveikos. Iš esmės galima pasidžiaugti, kad Žemaitijos žiemkenčiai peržiemojo gerai. Jei nebus didesnių gamtos pokštų, rezultatai neturėtų būti blogi“, – pasakojo augalininkystės konsultantas T. Luotė.

„Mūsų augalininkystės konsultantai dirba visoje Lietuvoje. Net ir karantino sąlygomis ūkininkų nepaliekame likimo valiai, stengiamės teikti nešališkas konsultacijas, vengdami fizinio kontakto su klientais. Vykstame į laukus, vertinam pasėlių būklę, teikiame rekomendacijas. Nemaža dalis klientų pageidauja dirvožemio ėminių paėmimo ir ištyrimo paslaugų, tręšimo planų sudarymo. Stengiamės, kad mūsų darbas būtų paspirtis ūkininkams esant ir nepalankioms gamtos sąlygomis, ir karantino metu,“ – sakė LŽŪKT Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis.

MŪ, LŽŪKT inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios mintys / emocijos Jus aplankė sužinojus apie pasiektą ES susitarimą dėl didesnių tiesioginių išmokų?
Orai