Kaišiadorys. Kruonio seniūnijos ūkininkas Vidas Ditkevičius, prieš porą savaičių socialiniame tinkle pakvietęs savaitgalį į savo ūkio laukus Mankuviškių kaime norinčiuosius prisirauti, prisipjauti krapų, neslepia, kad šis sprendimas, kurį įvardija socialiniu eksperimentu, pasiteisino.

Jo teigimu, pirmąjį savaitgalį prisiskinti neperaugusių apie 20 cm krapų atvyko maždaug 80, kitą savaitgalį – apie 30 žmonių, tarp jų buvo nemažai pensininkų, kurie atvažiavo susikooperavę, mamyčių su vaikais ir besilaukiančių moterų ne tik iš Kaišiadorių, bet ir iš Kauno, Prienų, Birštono, Elektrėnų. Tiesa, pavieniai žmonės atvažiuoja krapų ir kitomis savaitės dienomis.

Fiksuotos kainos už krapus V. Ditkevičius nenustatė, kiekvienas gali mokėti kiek kas gali ir rautis – kiek tik nori ar reikia, svarbiausia – tvarkingai. Negalintieji susimokėti gali rautis krapų nemokamai. Pasak jo, vežasi žmonės krapus labai skirtingo dydžio maišais ir duoda už juos vieni po 2, kiti po 5 ar 8 eurus, kiekvienam už prisiskintus krapus mokėjusiajam ūkininkas išrašo sąskaitą. V. Ditkevičiaus skaičiavimu, per pirmąjį savaitgalį už krapus jis surinkęs apie 300 eurų.

Šiemet dėl sausros krapai daug kur prastai dygo ir augo, todėl Kaišiadorių r. ūkininko kvietimas apsirūpinti krapų atsargomis sulaukė ir stambių daržininkystės ūkių, auginančių ir perdirbančių daržoves, savininkų dėmesio. „Buvo atvykęs Kvedarų ūkio agronomas ir paprašė dar krapus paauginti. Po savaitės žadėjo patys jų prisiskinti ir nupirkti visą toną. Taip pat skambino moterys iš Zarasų, kurių veikla susijusi su burgundiškomis sraigėmis. Joms taip pat reikia nemažo krapų kiekio, tik jos pageidauja, kad krapai jau būtų nuskinti“, – sako ūkininkas, šiemet krapais apsėjęs 10 ha plotą.

Jis pasakoja, kad iš pradžių galvojo krapais pats prekiauti turguje, tiksliau, leisti sūnums padirbėti ir vietiniams kaimo gyventojams užsidirbti. „Deja, norinčiųjų patiems prisiskinti krapų ir jais prekiauti neatsirado. Tiesą sakant, nesitikėjau, kad krapų bus toks didžiulis kiekis“, – prisipažįsta ūkininkas, pirmuosius pačių suskintus krapus pardavinėjęs maždaug 300 g ryšulėliais už simbolinę 1 euro kainą. „Kai palijus krapai ūgtelėjo, pasidarė gaila, kad peraugs, tad ekspromtu gimė mintis jais pasidalyti su kitais – taip ir parašiau kvietimą „Facebook‘e“, – sako V. Ditkevičius.

Vidas Ditkevičius teigia, kad kvietimas ūkio laukuose prisipjauti krapų pasiteisino

Kitais metais jis planuoja krapus auginti gerokai mažesniame plote ir skirti jiems apie 3 ha. „Dabartinis krapų plotas gerokai per didelis, nebent tai pavyktų padaryti viena iš ūkio šakų, tačiau, be krapų, reikėtų dar papildomai sėti petražolių ir kitų prieskoninių augalų, neapsiriboti viena kultūra. Šį kartą padariau esminę klaidą, pasėdamas juos vienu metu visame 10 ha plote. Jei būčiau sėjęs kas savaitę po hektarą, būtų visai kitas reikalas – galėčiau tartis su daržoves ūkiuose perdirbančiais ūkininkais“, – samprotauja V. Ditkevičius.

Galėtų tapti festivaliu

V. Ditkevičius prasitaria, kad jo iniciatyva padėti žmonėms apsirūpinti krapų atsargomis patraukė ir Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro dėmesį – jis sulaukęs pasiūlymo tai padaryti kasmetiniu ir tradiciniu renginiu.

Centro vadovė Giedrė Streikauskaitė neslepia, kad ją labai sužavėjo ši mintis, kurią ji vadina originalia. „Labai teigiamai vertinu šią ūkininko Vido iniciatyvą. Man apskritai labai patinka nauji dalykai, kurių dar nebuvo mūsų aplinkoje. Tai nauja idėja, susijusi su gamta, sveikata. Pakviesti miestiečius į kaimą prisiskinti krapų – tai kartu ir darbas, ir pramoga, ir galimybė pabendrauti. Ypač džiugu, kad tai mūsų krašto ūkininko iniciatyva. O sprendžiant iš žmonių reakcijų, komentarų, didelio pasidalijimų skaičiaus neabejoju, kad galima būtų šią idėją užauginti ir iki festivalio – tai ir pasiūliau ūkininkui“, – sako G. Streikauskaitė.

Jos teigimu, tokį renginį galima būtų išplėsti įvairiomis veiklomis, pvz., sveikatos ir mitybos specialistų paskaitomis, dalijimusi receptūromis, patiekalų su krapais gamyba, krapų skynimo varžybomis ir panašiai.

Mišrus ūkis ieško įvairesnių kultūrų

V. Ditkevičiaus ūkis – mišrus, jis augina avis mėsai, taip pat grūdines kultūras. Ateityje planuoja įsiveisti ir mėsinių galvijų bandą. Iš viso jaunas ūkininkas dirba beveik 200 ha, iš kurių apie 50 ha skiria pievoms. Šiemet jis sėjo 85 ha žieminių kviečių, 10 ha avižų, 25 ha pupų ir 10 ha krapų.

Ypač džiaugiasi jis šiuo metu kuliamų žieminių kviečių derliumi. Pasak jo, tai pirmieji jo ūkininkavimo metai, kai minimaliomis investicijomis pavyko užauginti 5 t/ha kviečių. „Mūsų krašte tai labai geras derlius. Viso to paslaptis – Horsch Avatar sėjamoji. Nei akmenų rinkti, nei arti, nei lėkščiuoti, nei kultivuoti, nei trąšų barstyti pirmą kartą – nieko nereikėjo. Nukūlėme, nupurškėme nuo žolių, atvažiavome su sėjamąja ir pasėjome, o vėliau tik tręšėme ir purškėme“, – taikytos technologijos nauda kviečių derliui, neabejoja ūkininkas. Sėjamąją jis nuomojosi iš bendrovės „Audrokesta“, ateityje planuoja ją ir įsigyti.

Kaip ir daugelis šalies ūkininkų, šiemet gero pupų derliaus V. Ditkevičius nesitiki. Pasak jo, pupoms pakenkė sausra ir pasėlių būklė labai nevienoda – vieni laukai gražiau, kiti prasčiau atrodo. Be to, jo įsitikinimu, įtakos galėjo turėti ir sėkla – neišgalėdamas įsigyti gana brangios sertifikuotos sėklos, sėjo tuo, ką pavyko įsigyti.

O dėl krapų, ūkininkas skaičiuoja, nuostolių nepatirs, net išdalydamas juos žmonėms ar gaudamas už juos tik simbolinę kainą. „Būčiau patyręs nuostolių jų nesėdamas, nes už anksčiau pirktą sėklą sumokėjau apie 800 eurų. O pabandyti juos auginti norėjau jau seniai“, – prisipažįsta V. Ditkevičius.

Eksperimentuoti mėgstantis ūkininkas neabejoja, kad auginti vien tik kviečius greitu laiku neapsimokės, nes rinka bus jais perpildyta. „Išmoko kviečius auginti ir gana dideliais kiekiais augina tokios šalys kaip Ukraina, Rusija, Baltarusija, tad būtina ieškoti įvairesnių kultūrų. Labai gerai, kad atidarytas kanapių fabrikas ir atsirado galimybė ūkininkams auginti kanapes“, – sako V. Ditkevičius, kol kas pats dar nesiryžtantis jų sėti savo laukuose.

Jis sutinka, kad ne visus žemės ūkio augalus pavyksta auginti ir pasiekti norimų rezultatų, tačiau kol pats nepabando ir neįsitikina, tol minčių pabandyti neatsisako. Nepavykusiais bandymais jis įvardija kmynų ir šaltalankių auginimą, prie kurių jis jau nežada grįžti. Beje, šaltalankius V. Ditkevičius buvo pasodinęs 7 ha plote, tačiau jiems neprigijus pavasarį visą plotą aparė.

MŪ inf.