


Vilnius. Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusijas su pieno sektoriaus atstovais dėl rengiamų naujų Nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimų žaliam pienui ir pieno gaminiams.
NKP sistema Lietuvoje veikė nuo 2008 m., tačiau joks pieno produktas iki šiol nebuvo sertifikuotas. Vyrauja nuomonė, kad pienui nacionalinės kokybės reikalavimai yra per aukšti.
Į nuotolinį pasitarimą, skirtą aptarti pagal Nacionalinę maisto kokybės sistemą pagaminto pieno ir pieno gaminių specifikacijos projektą, ŽŪM pakvietė pieno gamintojus, perdirbėjus, kooperatyvų atstovus ir visus suinteresuotus pieno sektoriaus dalyvius.
ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė ragino visus sektoriaus dalyvius būti aktyvesniais ir teikti pasiūlymus, kad būtų priimtos visiems naudingos, o ne vien teorinės taisyklės, kurias sunku įgyvendinti.
ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė teigė, kad lengviau sekasi sertifikuoti pagal NKP galutinius produktus, kuriuos vartotojams teikia patys gamintojai – bitininkai, vaisių ir daržovių augintojai, t. y. tie, kurie patys organizuoja visą maisto grandinę. Jie, matydami vartotojų poreikį, patys žino, kuriuos produktus verta gaminti ir sertifikuoti.
„Pienas dauguma atvejų yra negalutinis produktas, tad ir pramonė turi būti suinteresuota turėti NKP sertifikuotų produktų liniją, tada ir gamintojams bus didesnis suinteresuotumas gaminti tokį pieną“, - kalbėjo R. Savickienė.
Susitikime aptariant reikalavimų pakeitimus išryškėjo daugiausia diskusijų kėlę klausimai. Vienas jų - privalomas ganymas 120 dienų, nes stambesniems ūkiams, karves ištisus metus laikantiems tvarte, tai užkirs kelią dalyvauti NKP sistemoje. Todėl tarp siūlymų buvo šalia ganymo įrašyti ir mociono aikšteles, šėrimą šviežiai nupjauta žole.
Reikalavimuose numatytas griežtesnis bendras bakterijų (ne didesnis kaip 75 tūkst. KSV/ml) ir somatinių ląstelių skaičius (ne didesnis kaip 300 tūkst./ml), tačiau visi sutarė, kad reikia vertinti bendrą geometrinį vidurkį.
Kalbant apie racioną, bent 50 proc. dienos raciono sausosios medžiagos turi sudaryti stambieji pašarai, žali arba džiovinti pašariniai augalai arba silosas. Svarstymų sulaukė tam tikrų priedų, pavyzdžiui, linų sėmenų dėl Omega-3 riebalų rūgščių, įterpimas, kuris gali pabranginti pieno gamybą. Beje, ūkininkai svarstė, ar už NKP pieną perdirbėjai mokėtų didesnę kainą.
Reikalavimai apibrėžia ir vienam gyvuliui turintį tekti plotą. Uždarose patalpose ar aptvaruose laikant gyvulius palaidus, viso gyvuliams prieinamo ploto vienai karvei turi būti skirta ne mažiau kaip 6 kv. m.
Visi suinteresuotieji asmenys dar gali teikti savo pasiūlymus dėl NKP reikalavimų, kad pagaliau ir pieno produktai galėtų būti žymimi nacionaliniu ženklu „Kokybė“. Nauji NKP reikalavimai, juos suderinus su Europos Komisija, įsigalios kitais metais.
ŽŪM jau praėjusių metų pabaigoje pranešė, kad, atsižvelgiant į iššūkius įgyvendinant NKP sistemą, ketinama peržiūrėti ir supaprastinti atskirų gaminių specifikacijas, didinti ženklo „Kokybė“ žinomumo lygmenį, šviesti vartotojus, kad jie suprastų skirtumus taip NKP ir ekologiškų produktų, lengvinti paramos skyrimo reikalavimus NKP gamybai.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Nuo meilės kiaušiniams iki 600 vištų dedeklių
2025-04-18 -
Patyrusi agurkų augintoja: „Sėkmės raktas – kokybiški daigai“
2025-04-18 -
Sojos Lietuvos laukuose: ką rodo ūkininkų praktika
2025-04-16
Skaitomiausios naujienos
-
Saulės elektrinės nukenčia vis dažniau
2025-04-01 -
Gazolio naudojimas ūkyje: nusižengimų beveik nerasta
2025-03-31 -
ŽŪM pritaria siūlymui parduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę
2025-04-16
(0)