Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama žemės ir maisto ūkio sektorius pripažinti nacionaliniam saugumui svarbiomis sritimis. 

Tai nėra vien teisinė iniciatyva, siekiama užtikrinti šalies gyventojų apsirūpinimą maisto produktais ir įtvirtinti strateginį valstybės tikslą – kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.

Šį žingsnį palankiai vertina ūkininkai. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pabrėžia, kad žemės ir maisto ūkio sektorių pripažinimas svarbiomis nacionalinio saugumo sritimis yra politinis įsipareigojimas skirti šiems sektoriams daugiau dėmesio, o tai šiuos sektorius sustiprins. 

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pažymi, kad sprendimas yra itin aktualus atsižvelgus į dabartinę geopolitinę situaciją. „Gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimas yra gyvybiškai svarbi valstybės funkcija, žmonių aprūpinimas maisto produktais ir geriamuoju vandeniu yra būtiniausias išteklius, o karo atveju – ir strateginis ginklas“, – pabrėžia ministras.

Šiame kontekste labai svarbu, kad nesutriktų žemės ūkio ir maisto sektorių veikla, susijusi su maisto gamyba ir tiekimu. Tad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad žemės ir maisto ūkio subjektams, kurie turės tęsti veiklą krizės sąlygomis, būtų užtikrinamas prioritetinis elektros ir dujų tiekimas.

„Labai svarbu, kad žemės ir maisto ūkio bendrovėms, įstaigoms būtų užtikrinamas nepertraukiamas elektros ir dujų tiekimas, kritiniais sutrikimų, nutraukimų ar gedimų atvejais jos prioriteto tvarka gautų būtinų išteklių“, – pabrėžia žemės ūkio ministras. 

Tiesa, tolesni konkretūs sprendimai dėl tiekimo užtikrinimo bus derinami su Energetikos ministerija, kai tik Seime bus priimti siūlomi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimai (parlamentarai dėl jų turėtų apsispręsti per rudens sesiją).

Nuo balandžio 16 d. įtvirtinta galimybė sudaryti neatlygintinas mobilizacinio užsakymo ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo sutartis su ūkio subjektais. Atsižvelgdama į tai, Žemės ūkio ministerija kreipėsi į savivaldybes, ragindama jas per krizines situacijas inicijuoti tokių sutarčių sudarymą su savivaldybės teritorijoje ir (ar) gretimoje savivaldybėje veikiančiais ūkininkais ar įmonėmis dėl gyventojų aprūpinimo maistu. 

Taip pat Žemės ūkio ministerija planuoja sudaryti neatlygintines sutartis su valstybės rezervo koordinatoriaus – Nacionalinio krizių valdymo centro – nurodytais ūkio subjektais, kurie gamina maisto produktus ir galėtų užtikrinti šių maisto produktų pristatymą į minėto koordinatoriaus atrinktus prekybos centrus.

Šios sutartys jiems garantuotų stabilias pajamas, o veikla būtų įtraukta į institucijos, su kuria pasirašoma sutartis, mobilizacinį planą, sudarant sąlygas užtikrinti jų nepertraukiamą darbą net ir krizių sąlygomis. 

Šių įmonių ar ūkių darbuotojai būtų įrašomi į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, jiems būtų užtikrinamos darbo vietos ir pajamos net ekstremaliųjų situacijų metu. Į šį rezervą įrašytiems asmenims galėtų būti atidėtas privalomas šaukimas į karo tarnybą, o jų vaikams sudaroma galimybė gauti dienos priežiūrą.

Vyriausybės vadovas pabrėžia, kad nacionalinio saugumo nepavyktų užtikrinti be apsirūpinimo maistu. „Nacionalinis saugumas neapsiriboja valstybės gebėjimu atgrasyti ir gintis – svarbi jo dalis yra ir maisto saugumo užtikrinimas. (...) Žemės ir maisto ūkį pripažindami strategiškai svarbiais nacionaliniam saugumui didiname mūsų atsparumą bet kokioms krizėms ir sudarome palankesnes sąlygas stiprėti pačiam sektoriui“, – pabrėžia Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.

Tokį požiūrį žemės ūkio bendruomenė vertina kaip ilgai lauktą dėmesį. „Papildomas dėmesys ir suvokimas, kad žemės ūkis valstybei yra svarbi šaka, jog tam reikia nuolatinio politikų dėmesio ir sprendimų, mus nuteikia viltingai“, – sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Juknevičius.

Jo teigimu, tai užtikrintų didesnį žemės ūkio konkurencingumą, geriau valdomas rizikas. O tai leistų tikėtis didesnės gamybos, darbo jėgos, augančių pajamų.

Apsirūpinimas maistu ir maisto įperkamumas yra vieni svarbiausių ES ir jos šalių narių prioritetų, be to, tai vienas iš pagrindinių BŽŪP tikslų. Lietuvoje šis principas įtvirtintas Vyriausybės programoje – pripažinti žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbiomis sritimis.

Taigi žemės ūkio pripažinimas nacionaliniam saugumui svarbia sritimi – ne tik teisinis sprendimas, bet ir realus žingsnis atsparesnės Lietuvos ir apsirūpinimo maistu link. 

„Iniciatyva kreiptis į politikus kilo iš ūkininkų, vadinasi, buvo poreikis, kuris dabar, kaip matome, realizuojasi, o tai nuteikia optimistiškai“, – pabrėžia LŪS pirmininkas.