Kėdainių r. Pluoštinių kanapių, įskaitant ir jų sodinukų, auginimas galėtų padėti spęsti žemės ūkiui tenkančius aplinkosauginius iššūkius, pradedant anglies dioksido emisijos mažinimu ir organinės anglies dirvožemyje didinimu. Tuo įsitikinę kanapių auginimo mūsų šalyje pradininkai.

„Europai reikalaujant mažinti anglies dioksido emisijas žemės ūkyje ir grasinant didelėmis baudomis, vienas sprendimų galėtų būti kanapių plotų didinimas, taip pat leidimas auginti jų sodinukus. Šie augalai pasižymi didele CO₂ absorbcija, be to, jų stiebai papildo dirvožemį organine anglimi, kurios Lietuvos dirvožemiuose labai trūksta – turime jos net 6 kartus mažiau nei Vokietijoje“, – sako Rimantas Čiūtas, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas bei Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorius.

Jis pateikia tokius  skaičius: hektaras pluoštinių kanapių sugeria iki 15 tCO_2, o 1 t kanapių stiebų gali papildyti dirvožemį 0,445 t organinės anglies.

Pasak jo, leidimas auginti kanapių sodinukus duotų gerokai daugiau naudos, nei dabartinis gamtininkų siūlymas dalį (maždaug apie 5–8 tūkst. ha kasmet) žemės ūkio naudmenų, ypač nederlingų, apsodinti mišku.

„Tai žengimas atgal, nes neatitinka šių dienų realijų. Pirma, neatsižvelgiama į tai, kad nuolat auga maisto ir biologiškai vertingų produktų poreikis, o kanapės tam ypač tinka, antra, prarandamos tiesioginės išmokos ir galimybė gauti derlių kasmet, nes iš miško gaunama nauda tik jam subrendus. Kanapių pasėliai geriau sprendžia CO₂ emisijos problemą nei miškas, o leidimas auginti jų sodinukus padėtų pelningai ūkininkauti nederlingose žemėse“, – įsitikinęs R. Čiūtas.

Siekiama, kad galimybė auginti kanapių sodinukus būtų įteisinta naujos redakcijos Pluoštinių kanapių įstatymu, kuriuo būtų leidžiama perdirbti ir naudoti visą augalą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus ir žiedadulkes.

„Kanapės – aplinkosauginis augalas, kuris patenka į biologinei įvairovei palankiausių žemės ūkio augalų penketuką. O vienas iš degraduojančios gamtinės aplinkos indikatorių – paukščių mažėjimas kaime. Nuo 2000 iki 2017 m. paukščių Lietuvos kaime sumažėjo 45 proc.“, – aplinkosauginę kanapių naudą pabrėžia mokslininkas Rimantas Čiūtas

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad kanapės randa maisto medžiagų net nederlingiausiame dirvožemyje, iškeldamos jas į viršų, o jų šaknys ypač tinkamos grybienai augti – taip gerinama dirvožemio struktūra. Daug galimybių dirvožemiui suaktyvinti galėtų suteikti ir kanapių stiebų perdirbimas pirolizės būdu į itin vertingą aukštos kokybės organinę anglį, vadinamą Biochar.

„Ši medžiaga – puiki terpė bakterijoms ir grybams tarpti. Ji pakeičia dirvožemio struktūrą, todėl jis geriau kvėpuoja, absorbuoja vandenį, tampa atsparesnis karščio bangoms, liūtims, taip pat gerai suriša sunkiuosius metalus, stabilizuoja dirvos užkrėstumą. Iš 1 ha kanapių stiebų atliekų galima pagaminti apie 2 t organinės anglies“, – pabrėžia mokslininkas.

Prieš auginant svarbu žinoti, kam parduosi

Žemės ūkio kooperatyvo „Radviliškio aruodas“ agronomė Diana Žemaitienė primena, kad kanapių auginimas griežtai kontroliuojamas ir reguliuojamas, tad galima auginti tik įteisintas veisles ir tik atvirame grunte, sėti tik sertifikuotą sėklą.

„Nors auginti kanapes nėra sunku, tačiau prieš tai reikia išsiaiškinti, kam, ko ir kokios kokybės reikia, tai yra susirasti produkcijos pirkėją ir pritaikant visą technologiją auginti tikslingai. Kitaip galite patirti nuostolių, nes galutinis rezultatas, kuris labai priklauso nuo to, kaip sėjama, tręšiama, nuimama, gali ir neatitikti daugelio kriterijų“, – sako didelę patirtį turinti agronomė. Lietuvoje kanapės auginamos sėklai, pluoštui, spaliams ir biomasei gauti.

Kanapes auginti rekomenduojama gero vandens režimo dirvožemyje, nes jos, kaip ir žieminiai rapsai, nemėgsta aukšto gruntinio vandens. Patinka derlingi lengvesni dirvožemiai (priemoliai, priesmėliai), nusausintos sukultūrintos pelkės, tačiau pH turi būti šarminis (7,1–7,6 pH). Auginant kanapes rūgštesnėje dirvoje, ją reikėtų pakalkinti. Kaip ir linai, kanapės – kalciui reiklūs augalai, jo reikia pluoštui pasigaminti. Kadangi kanapės sparčiai auga, kalcis turi būti gana greitai prieinamas.

Priešsėliams didelių reikalavimų nėra, tačiau laukas turi būti nepiktžolėtas, kad pradinėse augimo stadijose nestelbtų, tačiau verta įsidėmėti, kad kanapėms visiškai nereikia jokių pesticidų, o ypač jautriai jos reaguoja į glifosatus. Jei jie naudojami pavasarį, kanapių į tokį lauką negalima sėti.

Pasak agronomės Dianos Žemaitienės, prieš auginant kanapes pirmiausia reikia išsiaiškinti, kam, ko ir kokios kokybės reikia, tai yra susirasti produkcijos pirkėją ir pritaikant visą technologiją auginti tikslingai, nes galutinis rezultatas labai priklauso nuo to, kaip sėjama, tręšiama ir nuimama

Mūsų klimato sąlygomis reikia auginti kuo ankstyvesnių veislių kanapes. 2019 m. kanapės augintos 9 084 ha, didžiausius plotus užėmė Futura 75 veislės augalai. Šios veislės, kurios vegetacija 97–102 d., kanapės augintos daugiau negu pusėje plotų (4 732 ha). Antroje vietoje pagal skirtų naudmenų plotą buvo veislė Uso-31, dėl pluošto auginta 1 713 ha (jos vegetacija 122–127 d.). Gerokai mažiau sėkloms auginta Felina (848 ha), Finola (796 ha) ir kitų veislių kanapių.

Sėjos ir tręšimo ypatumai

Sėklos norma priklauso nuo auginimo tikslo. Jeigu kanapės auginamos sėklai, sėjama plačiais tarpueiliais, skiriant 10–15 kg/ha (45–60 augalų kv. m). Tekstilės reikmėms (pluoštui) auginamų kanapių sėklos norma didelė, gali siekti nuo 50 iki 80 kg/ha (apie 200 augalų kv. m). Auginant popieriaus pulpos gamybai (perdirbimui į celiuliozę), vidutinė sėklos norma 30–60 kg/ha.

„Dažniausiai pasirenkama optimali 50 kg/ha norma, kuri tinka ir sėklai, ir pluoštui užauginti. Tačiau sėjant reikia atsižvelgti ne į normą kilogramais hektarui, nes gali skirtis sėklų stambumas, o į optimalų veislės aprašyme nurodytų augalų skaičių kvadratiniame metre“, – pabrėžia D. Žemaitienė, pridurdama, kad kanapės yra šviesamėgiai augalai, kuriems reikia erdvės, norint, kad formuotų kuo daugiau žiedų.

Pasak jos, didžiausia pluošto išeiga gaunama, kai 1 kv. m auga 250 augalų, bet toks tankus pasėlis gali išgulti, susidaro sąlygos pilkajam puviniui plisti. Tankiame biomasei auginamame pasėlyje augalai tarpusavyje labai konkuruoja, apie 30 proc. jų lieka žemai, nesuformuoja nė vieno žiedo, bet išnaudoja maisto medžiagas ir būna kaip piktžolės. Tiesa, pastebėta, kas tankesniame pasėlyje kanapės šiek tiek anksčiau bręsta.

Kanapės mėgsta šiltesnę dirvą, tad jos paviršius turėtų būti įšilęs iki 8–10 ^oC. Auginant sėkloms, labiau tinka plačiaeilis sėjos būdas, maždaug 45–60 cm tarpueiliais, kad šviesa prie augalo patektų iš visų pusių. Auginant pluoštui, eilės gali būti siauros (7,5, 10 ar 12 cm), nors kaimyninėje Lenkijoje kanapės sėjamos 15–20 cm tarpueiliais. Kadangi rekomenduodama auginti lengvesniuose dirvožemiuose, tai sėjos gylis 3–4 cm, kaip ir sėjant cukrinius runkelius. Sėjant didesniais tarpueiliais, didėja piktžolėtumas, todėl pirminėse augimo stadijose būtina juos purenti.

Kanapių tręšimas labai priklauso nuo dirvožemio turtingumo, meteorologinių sąlygų auginimo metais ir pasirinkto tikslo, t. y. kam auginamos kanapės – pluoštui, sėklai ar biomasei. Auginant sėklai, N:P:K santykis 1:0,8:1, pluoštui – 1:0,7:1,5, skiriant didesnį kalio kiekį.

„Nuo per didelio azoto trąšų kiekio ilgėja kanapių vegetacijos laikotarpis, skatinamas pernelyg greitas augimas, dėl to daugėja lapų ir prastėja pluošto kokybė, mažėja jo derlius, nors stiebų derlius (biomasė) būna didesnė. Kadangi kanapės auga greitai, trąšos turi būti greitai veikiančios, gana tirpios ir lengvai pasisavinamos“, – sako agronomė.

Kalbama, kad kanapės iš dirvos išneša labai daug maisto medžiagų. Tačiau tyrimų duomenys paneigia šį mitą ir patvirtina, kad maždaug 30–40 proc. atiduoto fosforo ir kalio lieka dirvožemyje kartu su šaknynais ir lapais.

Svarbu užtikrinti greitą kanapių sudygimą ir augimą nepatiriant streso, kurį gali sukelti tokie veiksniai kaip suspausta dirva, nevienodas sėjos gylis, maisto medžiagų netolygumas, drėgmės trūkumas. Jei vis dėlto stresinės situacijos susidaro, augimui stimuliuoti labai tinka organinės medžiagos – jūrų dumbliai, aminorūgštys, įvairios humusinės medžiagos. Kanapės neturi nei suktis, nei geltonuoti, o augti tolygiai. Jautriausia augimo stadija – iki pirmo vainikėlio formavimosi, todėl naudinga šioje stadijoje duoti cinko, ypač auginant sėkloms, ir šiek tiek boro žydėjimui skatinti.

Kada laikas doroti derlių?

Dorojimo laiką lemia pasirinkta veislė ir tikslas. Sėkloms kanapės nuimamos, kai jos pribręsta šluotelės stiebo viduryje, pluoštui – nuo intensyvaus žydėjimo iki jo pabaigos, jei sėkloms ir pluoštui – kai sėklos pribręsta apatinėse šluotelėse (maždaug po mėnesio nuo intensyviausio žydėjimo).

Jei kanapės auginamos žiedų masei, iš kurios gaunamas kanabidiolis (CBD), jos nuimamos žydėjimo antroje pusėje, pradėjus formuotis sėkloms iš pirmųjų žiedų (po rugsėjo 15 d.). D. Žemaitienės teigimu, Lietuvoje maksimalus kanabidiolio kiekis pasiekiamas rugsėjo 20–spalio 5 dienomis, paskui pradeda mažėti. CBD kiekį mažina intensyvus maigymas, vartymas nuimant, džiovinimas aukštesnėje temperatūroje arba dideliu oro srautu.

„Mūsų šalyje galima užauginti kanapes su 4 proc. CBD, tačiau dėl netinkamai atliekamų procesų paprastai 2 proc. netenkami. Kanabidiolio kiekis mažėja ir ilgai laikant išdžiovintą masę. Lietuvoje didžiausias pasiektas CBD kiekis išdžiovintoje masėje buvo 3,75 proc. Kanapės augintos trečius-ketvirtus metus atsėliuotame 300 ha plote. Tad kuo kanapės kuklesnės, tuo CBD aukštesnis, todėl auginant jas biomasei tręšiant nereikėtų persistengti“, – pastebėjimais dalijasi kooperatyvo „Radviliškio aruodas“ agronomė D. Žemaitienė.

Įdomūs faktai

Iš kanapių galima pagaminti net 50 tūkst. skirtingų rūšių gaminių, pradedant maisto, kosmetikos, tekstilės, statybų pramone, baigiant aukštosiomis technologijomis. Iš kanapių galima gaminti viską, ką ir iš naftos. Tai vienas greičiausiai Žemėje augančių augalų.

Kanapinis audinys drėgmę sugeria 8 kartus geriau nei medvilninis, jame nesiveisia bakterijos. Pirmieji Levis džinsai buvo pasiūti iš kanapinio audinio, todėl buvo stiprūs ir nesudėvimi. Kanapinis audinys 10 kartų patvaresnis nei medvilninis.

Iš 1 ha kanapių galima pagaminti tiek popieriaus, kiek iš 4 ha medžių, šiame popieriuje nėra dioksinų ir sieros, jis naudingas tuo, kad galima jį perdirbti iki 7 kartų (iš medienos gaminamą popierių – iki 3 kartų). Jis labai ilgai nesunyksta, ant tokių popieriaus parašyti tekstai nesudūlėję išlieka tūkstantmečius (nuo 1 500 iki 3 000 metų).

Kanapių sėklos tūkstančius metų buvo pagrindinis maisto šaltinis, jų baltymai labai panašūs į motinos pieną ir yra labai naudingi gyvybinėms jėgoms atkurti ir išlaikyti. Sėklose yra ir didžiausias subalansuotų būtinųjų riebalų rūgščių kiekis.

MŪ inf.