Kaunas. Planuodami kitų metų darbus, ūkininkai sako, kad derlius ir jo kokybė didžiąja dalimi yra gamtos rankose, o štai investicijos priklauso ir nuo nacionalinės bei europinės paramos. Taip pat svarsto, jog mažėjančios išmokos ūkininkaujantiesiems nederlingose žemėse gali atvesti prie sąstingio, nes lėšas ūkių modernizavimui teks karpyti.

Šalčininkų rajono Gerviškių seniūnijos ūkininkas Kamalas Zulfijevas (dirba apie 1200 ha, augina rapsus, rugius, avižas, grikius, žirnius) sako, kad prognozės - labai nedėkingas dalykas. „Nežinom, kokia bus žiema, pavasaris, vasara, kokios bus supirkimo kainos. Sėkmė ne tik nuo ūkininko įdėto darbo priklauso. Tačiau ūkininkas, kaip ir verslininkas, privalo numatyti būsimas pajamas, kad galėtų planuoti investicijas", - svarsto jis.

Nederlingose žemėse ūkininkaujantį K. Zulfijevą labiausiai neramina valdžios mažinamos kompensacinės išmokos ūkininkaujantiesiems didelio nepalankumo vietovėse.

Jo teigimu, dirbant nederlingose žemėse išmokos sudaro apie 30, kai kuriuose ūkiuose net 40 proc. pajamų. „Jei sumažėja išmokos, kita parama, tai reiškia, kad sumažėja ir pajamos. O išlaidos - mokesčiai, darbo užmokestis, technika, statybinės medžiagos - nuolat didėja", - tokią tendenciją ūkininkas stebi ne vieni metai. Taigi ir ateinančiais stebuklo nesitiki.

Valdžios pažadai neužliūliavo

Ukmergės rajono Pivonijos seniūnijos ūkininkas Valentas Varnas (dirba 450 ha, augina vasarinius kviečius, žieminius rapsus bei žirnius) sako, jog nepalankūs javapjūtei ir rudeninei sėjai orai pakoregavo ateinančių metų planus. „Šių metų orai turės didelės neigiamos įtakos ateinančių metų derliui", - nelinksmos ūkininko prognozės, tačiau jos paremtos faktais.

Ūkininkas sako, jog jau aišku, kad ketvirtadalį ploto, kuriame žieminius rapsus sėjo, teks atsėti pavasarį: „Dirvas ruošiau, tręšiau, nuo žolių purškiau, sėklą pirkau - jau dabar nuostolis garantuotas. Jei pavasarį į laukus neįeisime, nežinia, ką reikės daryti. Ketvirtadalį visų dirvų pūdymui palikti būtų nuostolinga".

Jis svarsto, kad ateinančiais metais greičiausiai laukia eksperimentai su kitomis kultūromis ir jų auginimo technologijomis. Vietoje žieminių rapsų planuoja sėti vasarinius. Tačiau ir čia nuostoliai užprogramuoti - jų derlius net perpus mažesnis už žieminių.

Valdžios pažadai kompensuoti dėl meteorologinių sąlygų patirtus nuostolius ūkininko neužliūliuoja. „Visi aplinkui tik ir kalba: devynis milijonus jums davė, kaip gerai. O kaip juos padalins? Ar tik visai paskendusiems, ar visiems po truputį? Ir kas tuomet išeina, po keliolika eurų?" - skeptiškai į kompensacijas žiūri V. Varnas. Anot jo, nuostolių patyrė didžiuma žemdirbių - kas derlių prarado, kas dirvos tinkamai neįdirbo.

Kad didės grūdų supirkimo kaina V. Varnas nesitiki. Priešingai, jei pernai tokiu metu apie išankstines sutartis galvojant II klasės kviečių kaina buvo 170 eurų, tai šiemet ji net dvidešimčia eurų mažesnė.

V. Varnas pripažįsta, kad žengiant per metų ribą, nuotaikos nėra itin optimistinės. 

Nederlingos žemės virto derlingomis

Kaišiadorių rajono Palomenės seniūnijos ūkininkas Erikas Vaškevičius (dirba 60 ha, nederlingose žemėse, kaip šachmatų lentoje, sėja rugius, kvietrugius, avižas, miežius, grikius, lubinus) prisipažįsta nelinksmą naujieną prieš pat šventes sužinojęs - Palomenės seniūnija iš nederlingų vietovių žemėlapio iškrito. Taigi ir kompensacinių išmokų už patirtas papildomas išlaidas ūkininkas nebegaus. „Mūsų seniūniją išbraukė, perkėlė į našias žemes. Ir kaip tik toje nedėkingoje vietoje mano ūkis - tame seniūnijos krašte, kur nederlingos žemės", - E. Vaškevičius sako, jog pamačius naujai sudarytą žemėlapį rankos nusviro.

Pasak jo, laukia prastos perspektyvos. Svari parama buvusi, kažką naujo ūkyje įdiegti galėdavęs. O dabar apie ūkio modernizavimą turįs mintis į šalį vyti. „Dabar uždaras ratas. Negausim išmokų - sumažės pajamos, sumažės ir investicijos į ūkį", - sako jis.

Ūkininkų norai žemiški

Valdžios užmirštu kampeliu savo kraštą vadina Jurbarko rajono Viešvilės seniūnijos ūkininkai Daiva ir Vytautas Bertašiai. Ties pasieniu su Rusija, panemunėje esantis jų ūkis - mišrus (apie 20 ha žemės, augina kiaules, melžiamas karves, turi mėsinių galvijų).

D. Bertašienė sako, kad valdžios požiūris į ūkininkaujančius tokiomis prastomis sąlygomis daugiau nei abejingas. „Mūsų žemė panemunėje, o tai reiškia, kad nei sėti čia gali, nei išmokų tikėtis. Labai mažai ūkininkaujančių, žmonės nieko netvarko, kemsynus laiko. Ir niekas jų nejudina, nekontroliuoja. O kuris ūkininkas sėja, tvarko, valdžia dar daugiau jam užkrauna", - skaudulius išsako pašnekovė.

Apie kitų metų perspektyvas kalbėdama D. Bertašienė didelių vilčių į tai, kad smulkieji ūkiai didesnio dėmesio ir paramos sulauks, nededa.

„Tegu bent jau šernų bandas tuose apleistuose šabakštynuose besiveisiančias ir mūsų laukus kaip pašarų aikšteles naudojančias, sumažina", - pageidavimą valdžiai pareiškia ūkininkė.

Jaučiasi tarsi supirkėjų įkaitai

Kad nueinantys metai nebuvo lengvi žemdirbiams ir pastangų sudoroti derlių reikėjo daugiau, kalba Kupiškio rajono Svidenių kaimo ūkininkas Mantas Jakšys (dirba 140 ha).

Ūkininkas džiaugiasi, kad suskubo didžiąją dalį derliaus nuimti dar iki liūčių. Situaciją palengvino tai, kad savo techniką turi, džiovyklą.

Žiemkenčius pasėti taip pat suspėjo, taigi dabar viltis į gamtos „malonę" deda. Labiausiai laukia sniego, kad žiemos šalčiai plikų laukų neužkluptų. Prisipažįsta iš gamtos besitikintis daugiau nei iš valdžios.

Su rizikos veiksniais ūkininkaudamas jau įprato taikstytis ir drausti savo pasėlių kitais metais neketina. „Patyriau, kad draustis - labai nedėkingas dalykas. Ūkininkas daug sumoka, o už nuostolius išmokėti nelabai skubama, pradeda įvairių priekabių ieškoti. Šiemet kaimynas buvo apsidraudęs. Laukai skendo, o paskaičiavo juokingą žalos atlyginimą", - sako anksčiau ketverius metus iš eilės ir pats pasėlius draudęs, bet realios naudos nepajutęs.

Apie žemdirbių problemas M. Jakšys teigia galįs pusę dienos pasakoti ir mano, kad jų šleifas nusitemps ir į kitus metus. Anot jo, labiausiai pasigenda valdžios veiksmų nustatant žemės ūkio produkcijos kainas.

„Supirkėjai susitaria tarpusavy daugiau nemokėt. Ir ką ūkininkas darys? Šiemet į Rokiškį nuvežus grūdus supirkėjai nustatė ketvirtą klasę, o Latvijoje tuos pačius kaip ekstra priėmė. Labai jau didelis skirtumas", - piktinosi pašnekovas.   

Nusiteikęs didelėms permainoms ūkyje

Ateinantys metai didelių permainų žada Ignalinos rajono Kazitiškio seniūnijos ūkininkui Tadeušui Karšiuliui (dirba 650 ha, laiko apie 100 mėsinių galvijų). Jis nusprendė atnaujinti sovietmečiu statytas fermas, tad planuoja šiemet rengti projektą europinei paramai gauti.

Nors yra labiau nusiteikęs savo jėgomis pasikliauti, bet neneigia, kad parama taip pat svarbi. „Nelabai ką išspaudi iš nederlingų žemių, kalnuotų vietovių. Sąlygos sudėtingos, o išmokos mažėja", - sako jis.

MŪ inf.