Akademija (Kėdainių r.). Žolynų vegetacija Lietuvoje šiemet yra dviem savaitėmis ankstyvesnė, kai kuriose ganyklose, kur dominuoja eraičinsvidrės ir pašiaušėliai, jau galima pradėti ganiavą.

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkas dr. Vaclovas Stukonis teigė, kad neįprastai šilta žiema ne tik paankstino daugiamečių miglinių ir pupinių žolių vegetacijos pradžią, bet ir pakeitė kai kurių rūšių gyvenimo trukmę bei labiau išryškino rūšių ir veislių skirtumus. Žiema didžiajai daliai žolynų buvo palanki. Geriausiai atrodo tie, kurių veislės sukurtos pietinėse šalyse – svidrės, eraičinai.

„Jau dabar matyti, kad pašarinių žolių rūšys ir veislės skirtingai reaguoja į klimato šiltėjimą bei sausėjimą. Praėjusių metų sausros pasekmės ypač jaučiamos senesniuose svidrių pasėliuose – jie kiek praretėjo ir sunkiau atželia. Bet pirmamečių svidrių žiemojimo sąlygos buvo puikios. Geriau žiemojo tetraploidinės negu diploidinės svidrių veislės, kurios geriau žiemoja esant gilioms, šaltoms žiemoms“, - sakė V. Stukonis.

Eraičinsvidrių, gausiažiedžių svidrių, svidrių vegetacija prasidėjo dar vasarį, kai kurios jų vegetavo ir žiemos metu. Šiais metais labai gerai peržiemojo gausiažiedės dvimetės svidrės. LAMMC Žemdirbystės instituto laukeliuose jos žiemojo jau trečius metus. „Iki šiol to nėra buvę – dvimetis augalas tapo trimetis, o jeigu ir kita žiema būtų tokia pati, tai ir ketverius metus jis peržiemotų, - stebėjosi mokslininkas ir pridūrė: - Bet gamtos sąlygų tendencijos nėra nuspėjamos, todėl į svidrę reikėtų žiūrėti tradiciškai - kaip į dvimetį augalą.“

Jis atkreipė dėmesį, kad renkantis mišinius su dideliu procentu svidrių, vertingesni tie, kuriuos sudaro 2-3 veislės, pasižyminčios skirtingomis savybėmis. Nors klimatas ir turi šiltėjimo tendenciją, bet būna šaltų, be sniego dangos žiemų, todėl, pasėjus įvairesnį mišinį, nuostoliai dėl nepalankių augimo sąlygų bus mažesni. „Mišiniuose turi būti ir diploidinių, ir tetraploidinių veislių, tada žolių derlius būna stabilesnis“, - pabrėžia Žemdirbystės instituto darbuotojas.

Šiuo metu žolynams didžiausią įtaką daro ne drėgmės trūkumas, o šaltas oras, kai kurių rūšių veislės netgi apšalo. Labiausiai, pasak V. Stukonio, nukentėjo šunažolės – nušalo jų viršūniniai ūgliai, taip pat apšalo eraičinsvidrių lapų galai, nors jos vystosi ir auga gana neblogai. Šiek tiek apšalo ir pieviniai pašiaušėliai, netgi šalčiui atsparūs nendriniai eraičinai. Mokslininkas nerimauja, kad tai gali turėti įtakos augalų ligoms.

Kai kurios žolės, labiau prisitaikiusios prie ilgesnio ramybės periodo, šį pavasarį atrodo prasčiau, nors visais kitais metais, per visą jų stebėjimo laiką, visuomet atrodydavo geriau. Kol kas sunku mokslininkams įvertinti tikruosius eraičinus. Šiuo metu jie tik pradeda vegetaciją, visos veislės atrodo panašiai, nėra didelių skirtumų.

Palyginti su ankstesniais metais nepastebėta ir didesnių dobilų peržiemojimo skirtumų. Tačiau rausvieji dobilai peržiemojo prasčiau. „Manome, kad tam įtakos turėjo praėjusių metų sausra. Ir motiejukų pasėlių tankumas atrodo vidutiniškas arba blogas. Tai vėsesnio ir drėgnesnio klimato augalai, tad jiems dygti nebuvo palankios sąlygos“, - aiškino V. Stukonis.  

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai pastebėjo, kad labai skirtingai atželia liucernos. Estiškos veislės išlindusios vos 2 cm, o kilusios iš Vakarų Europos – 10-15 cm. Jos taip pat šiek tiek pažeistos šalnų. „Taigi, galime įsitikinti, kaip skirtingai liucernų veislės reaguoja į šilumą, į pavasario ir žiemos sąlygas. Bet šiltais ir sausais metais tai buvo vienintelė žolė, davusi didesnį derlių negu drėgnais 2017-aisiais“, - sakė mokslininkas.  

Pasak jo, laimi ūkininkai, kurie sėja įvairesnius mišinius. Šiemet labiau pasisekė tiems, kurie sėjo intensyvias veisles, prasčiau žiemojančias šaltomis žiemomis. Kaip tokiems žolynams bus kitais metais, sunku pasakyti. Atšalę orai žolynų vystymąsi šiek tiek stabdo, užsitęsusios šalnos kai kurioms rūšims labai nepalankios, bet dviejų savaičių skirtumas vis tiek išlieka.

Nusiskundimų dėl pašarinių žolynų būklės iš kitų Lietuvos regionų mokslininkai kol kas nesulaukė. V. Stukonis pastebi, kad ūkininkai sėja mišinius, o ne atskiras žolių rūšis, tad juos kol kas sunkiau įvertinti. „Buvome Marijampolės apskrityje pažiūrėti – jų žolynų būklė nesiskiria nuo Vidurio Lietuvos. Manau, kad visoje Lietuvoje žolynų būklė turėtų būti panaši, ryškesni skirtumai gali būti juntami tik tarp Vakarų ir Rytų Lietuvos“, - kalbėjo V. Stukonis.

Jo teigimu, jeigu ganyklų žolynai sudaryti iš eraičinsvidrių, pašiaušėlių, tai pagal jų išsivystymą jau netgi galima pradėti ganiavą. Nors dėl atšiaurių pavasario sąlygų pašiaušėliai yra gana žemi, bet jau leidžia žiedynus ir žolės nėra mažai. Vešliai atrodo ir eraičinsvidrės. O ganyklos sausos, gyvuliai jų neištryps, tad jeigu ūkininkai baigia žieminius pašarus, ganyklose, kuriose daug eraičinsvidrių ir pašiaušėlių, jau gali pradėti ganiavą. Taigi, ganiavos pradžia, kaip ir žolių vegetacija, šiemet gali būti dviem savaitėmis ankstyvesnė.

MŪ inf.