Jurbarkas. Skirsnemunėje jau aštunti metai sėkmingai gyvuoja Agnietės ir Mindaugo Pranckūnų ūkis „Nemuno alpakos“. Jame šiuo metu gyvena per dvidešimt šių egzotiškų gyvūnų.

Pasak ūkio šeimininkų, nežinios kupinas karantino laikas kiek pakoregavo ūkio gyvenimą. „Truputį sumažinome gyvūnų skaičių, nes šiuo metu tvarkome ūkį. Be to, karantinui uždarius muges ir galimybes gyvai rengti edukacijas, teko pergalvoti, kaip geriau išsilaikyti.

Mes savo ūkį plečiame natūraliai. Kadangi sparčiai plėstis nesame numatę, tai kiek pristojome. Sutvarkysime ūkį taip, kaip norime, ir tada galvosime apie plėtrą. Dabar džiaugiamės kiekvienu gyvūnu, padedame tiems, kas klausia patarimų“, – sakė ūkio šeimininkė Agnietė Pranckūnienė.

Moteris neslepia, kad kruopščiai atsirenka patinus ir veisia tik kokybiškus gyvūnus.

Alpakų priežiūra reikalauja išmanymo

„Labai apmaudu, kad tenka susidurti su tokiu keistoku mąstymu – lyg alpaka atstojanti žoliapjovę. Neretai girdime minčių, jog jas žmonės perka tam, kad gyvuliai nuėstų žolę ir dar savotiškai papuoštų sodybų aplinką. Tačiau alpaka – ne žoliapjovė ir ne kačiukas.

Tai draugiški, bet orūs, atsargūs ir su charakteriu gyvūnai. Kaip ir visi veisliniai gyvūnai, alpakos reikalauja dėmesio ir išmanymo, kaip jas prižiūrėti. Tad norintiems auginti alpakas, mes siūlome gerai įvertinti galimybes ir tikrai pasidomėti, ar užteks žinių“, – sakė alpakų gyvenimą išmananti A. Pranckūnienė.

Šiųmetė karšta vasara taip pat negailėjo išbandymų alpakų augintojams. Kadangi šių gyvūnų pagrindinis pašaras žolė, o ji gerokai išdegė per karščius, tai alpakas teko papildomai šerti.

„Turime savo žemės. Ji skirta alpakų ganymui ir šieno ruošimui. Jei šieno pristinga, jo nusiperkame. Žiemomis alpakos sveikai užkandžiauja pušų spygliais. Be to, joms duodame vitaminų ir mineralinių papildų. Sveikam gyvūnui reikia visapusiško dėmesio ir visaverčio pašaro“, – sakė A. Pranckūnienė.

Pagrindinis alpakų pašaras yra žolė

Iš Pietų Amerikos kilusias alpakas Pranckūnai pasirinko auginti ir dėl jų draugiškumo, ir dėl švelnios vilnos.

„Nėra dviejų vienodų alpakų, nėra dviejų vienodų dienų su alpakomis. Džiaugiamės pamažu augančia banda ir didėjančia patirtimi – kasdien sužinome ką nors nauja, randame bendraminčių, stengiamės tobulėti. Žinoma, ne viskas lengva, tenka susidurti ir su iššūkiais.

Vienas iš nemenkų uždavinių – rasti gerų alpakų kirpėjų. Alpakas kerpame pavasarį kartą metuose, kad vėliau jos užsiaugintų vilną ir ramiai sutiktume žiemą. Tačiau geras kirpimas reikalauja žinių ir išmanymo. Patirtis leidžia teigti, jog kirpėjų trūksta, tad tą darbą tenka daryti patiems.

Vilnos nuo vieno gyvūno nukerpame apie porą kilogramų. Vėliau ja patys rūpinamės. Siekiame palaikyti senąsias vilnos apdorojimo ir verpimo tradicijas, karšiame vilną vietinėse karšyklose, verpiame senoviniu rateliu. Iš minkštos ir švelnios jų vilnos verpiame natūralių spalvų siūlus, mezgame įvairius gaminius, siuvame antklodes. Siūlų pasirinkimas šiais laikais didžiulis, tačiau mes turime savo bičiulių ratą, kurie vertina mūsų siūlus bei gaminius“, – sakė A. Pranckūnienė.

Alpakų vilnos siūlai yra natūralių spalvų, nedažyti

Daug prie Alpakų ir lamų augintojų asociacijos kūrimo 2018 metais prisidėję Pranckūnai, yra aktyvūs šios organizacijos nariai. Asociacija daug dėmesio skiria švietimui ir šių gyvūnų pažinimui.

Vasarai baigiantis daugelis asociacijos narių atkels savo ūkių vartus ir kvies iš arčiau pažinti alpakas bei lamas.

MŪ inf.