Kėdainiai. Liepos viduryje Kėdainiuose, vadinamoje agurkų sostinėje, netrūksta šurmulio - kalendoriuose pažymėta Agurkų dieną.

Seniau kėdainiečiai liepos viduryje rinkdavosi į tradicines Agurkų šventes, o dabar, karantinui pakoregavus kasdienybę, organizuota kiek kuklesnė Agurkų diena. 

Pakalbinti agurkų augintojai dalijasi savo kasdieniais rūpesčiais. Žemos produkcijos supirkimo kainos, vis didėjanti išauginimo savikaina, dirbančių žmonių trūkumas verčia ieškoti sprendimų: vieni mažina plotus, kiti anksčiau buvusius populiariausius trumpavaisius agurkus keičia į mažiau kaprizingus ilgavaisius. 

Pelėdnagių seniūnijoje Beinaičių kaime apie 30 metų agurkus auginantis Rolandas Vilkelis – vienas stambiausių šių daržovių augintojų Kėdainių krašte. Jo agurkų šiltnamiai užima 1 hektarą 70 arų. Patyręs augintojas sako, kad šiemet su trumpavaisiais agurkais problemų netrūksta. 

„Ligos – viena bėda, bet ji mus lydi nuolat. O didžiausias iššūkis – karštis. Tiesiog esant tokiai kaitrai neturime žmonių, kurie pajėgtų dirbti šiltnamiuose. Padirbame po 3–4 valandas ir viskas. Be to, nuo kaitros išdega agurkų žiedai ir taip prarandama dalis derliaus. Dar gerai, kad turiu sutartis dėl agurkų pardavimo. O jei tektų konkuruoti su prekeiviais turguose, tai būtų tikrai ne kas“, – sako R. Vilkelis. 

Augintojas šiemetinio pavasario labai nepeikė, daugiau problemų mato dėl vasaros orų išbandymų. Tad R. Vilkelis vis garsiau kalba, jog šiemetinis eksperimentas auginti ilgavaisius agurkus pasiteisino ir tikriausiai įgaus pagreitį. 

„Pernai nutariau pabandyti auginti ilgavaisius agurkus. Gruodį pasodinome apie 500 daigų ir jau vasario mėnesį skynėme derlių. Matau, kad ilgavaisiai agurkai nėra tokie lepūs. Jiems reikia mažiau šviesos, šilumos, tad jie mano šiltnamiuose užims daugiau vietos. Ir dabar, maždaug po poros savaičių, vėl sodinsime ilgavaisių agurkų daigus, kurie derlių, tikiuosi, užaugins rugsėjo pradžioje“, – sako R. Vilkelis ir priduria, kad taip sudėliojus darbus, galbūt pavyks įgyvendinti vieną iš savo svajonių – agurkus auginti ištisus metus. 

„Ketvirtą sezoną agurkus auginame moderniame šiltnamyje, kuriam parengėme investicinį projektą ir gavome paramą iš Europos Sąjungos fondų. Investicijos tikrai pasiteisino, nes šiltnamyje įdiegtos pažangios technologijos su automatinėmis laistymo, vėdinimo, šildymo sistemomis lengvina darbus ir padeda užtikrinti optimalias sąlygas augalams“, – pasakoja R.Vilkelis.

Liepos 14-oji – Agurkų diena, tad tądien Kėdainiuose netrūksta šurmulio 

Šiltnamių prie namų gerokai sumažėjo

Kur kas smulkesnė agurkų augintoja, Kalnaberžėje gyvenanti Daiva Danauskienė šiemet dar labiau susimažino plotus. Dar prieš kelerius metus auginusi agurkus, kaip pati sako, pramoniniu būdu, ir agurkams skirdavusi apie 16 arų, šiemet tiek šiltnamyje, tiek lauke pasodino tik po 50 daigų. 

„Kėdainiečiams agurkai kaip narkotikai, jų neauginti tiesiog negalime. Bet visi pastebi, kad prie namų Kėdainių krašte šiltnamių pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Tiesiog agurkų nebeapsimoka auginti. Darbo daug, investicijos brangsta, o daržovių pardavimo kainos tiesiog juokingos. Gal perpardavinėtojams ir yra pelno, bet augintojai neretai lieka ties nulinėmis pajamomis. Taip ir mes pasilikome agurkų tiek, kiek reikia savoms reikmėms“, – atvira D. Danauskienė. 

Daiva Danauskienė šypsosi, kad kėdainiečiai agurkų tiesiog negali neauginti

Moteris sako, kad agurkai šįmet dera neblogai, ypač lauke. Bet juos reikia laistyti, nes lietaus Kalbaneržėje nebūta jau nuo Joninių. „Lauko agurkus sėjame, kai pražysta alyvos, tad šįmet turėjome palyginti vėlyvą jų sėją, o pirmą lauko agurkų derlių nuskynėme liepos šeštąją. Šiltnamyje agurkų sodinti taip pat labai neskubame. Bet šiemet juos labiau puola erkės, tikriausiai dėl labai karštų orų, tad daugiau derliaus, atrodo, bus iš lauko agurkų“, – pastebėjimais dalijasi D. Danauskienė. 

Kaip padėti augalams, esant per aukštai temperatūrai šiltnamyje? 

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja Julė Jankauskienė pataria, kaip padėti šiltnamio agurkams per karščius. Pirmas žingsnis – intensyvus šiltnamio vėdinimas. 

Bendras vėdinimo angų plotas turėtų sudaryti ne mažiau 1/6 šiltnamio ploto. Augalams reikia, kad oras aplink lapus judėtų, kad ir vos vos. Oro judėjimas šiltnamyje naudingas dėl kelių priežasčių: padeda sumažinti oro temperatūrą, oro drėgmę, anglies dvideginis  iš šiltnamio viršaus nukreipiamas link augalų lapų. Didėjant oro judėjimo greičiui, padidėja fotosintezės intensyvumas. Tiesa, šiltnamius vėdinti patartina tik atidarant viršutines orlaides, nes agurkai nepakenčia skersvėjo. 

Temperatūrą šiltnamyje mažina ir stogo užtamsinimas užuolaidomis, žaliuzėmis, tinklu. Taip oro temperatūrą galima sumažinti 5–7 laipsniais. Taip pat galima šiltnamio stogą balinti kreida, apipurkšti pienu. 

„Tvyrant karščiams, labai naudinga šiltnamio orą praturtinti anglies dvideginiu. Norėdami tai padaryti, šiltnamyje pastatykite baką su raugintu mėšlu, kuris paprastai išskiria anglies dioksidą. Jeigu įmesite kuokštą sauso šieno ar pjuvenų saują, tai fermentacija bus intensyvesnė ir šiltnamio oras bus praturtintas dar didesniu anglies dvideginio kiekiu“, – sako J. Jankauskienė. 

Klasikinė augalų apsauga nuo perkaitimo yra tinkamas laistymas. Kol drėgmės šiltnamyje pakanka, lapų temperatūra yra žemesnė negu oro. Karštomis vasaros dienomis agurkus reikia intensyviai laistyti, t. y. kas antrą dieną, o esant itin aukštai temperatūrai ir kasdien (5–10 litrų vandens vienam kvadratiniam metrui). Vanduo turėtų sudrėkinti dirvą ne mažiau kaip 20 cm. Kai oras šiltnamyje labai įkaista, rekomenduojama laistyti takus ir tarplysvius, stengiantis neaplieti augalų. 

Vienas iš dirvos temperatūros mažinimo ir drėgmės išsaugojimo būdų yra mulčiavimas. Karštą vasarą mulčias apsaugo viršutinį substrato sluoksnį nuo perkaitimo. Kartu palaikoma optimali temperatūra augalų šaknų zonoje, gerokai sumažėja drėgmės garavimas iš dirvožemio, todėl nereikia taip dažnai laistyti. 

MŪ inf.