Ūkininkai yra pagrindiniai žemės ūkio technikos prekybos įmonių darbdaviai, sako bendrovės „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas. Kalbamės su juo apie tai, kas šiuo metu kelia didžiausią riziką agroverslui, su kokiais sunkumais ir iššūkiais tenka susidurti  technikos ir įrangos pardavėjams, kaip pasiruošti galimoms krizėms.

„Lytagra“ – viena stambiausių ir ilgą istoriją turinčių kompanijų Lietuvoje. Ar sunku būti tokios įmonės komercijos direktoriumi, kas generuoja geras emocijas?

Nesu pagrindinis vadovas, vadovauju tik tam tikram padaliniui, kuris susijęs su žemės ūkiu ir jam skirtomis mašinomis, atsarginėmis dalimis, serviso paslaugomis. Esame žinomi ir matomi daug metų, turime platų tinklą. O lengva ar sunku – visokių situacijų būna, bet kai įmonė su istorija, didžiulė atsakomybė jos nekeisti, išlaikyti liniją – tai ir stengiamės daryti. O geras emocijas generuoja didelis kolektyvas, kuriame smagu dirbti dėl jame esančių šaunių žmonių.

Iššūkių kelia visų procesų suvaldymas, ypač kai daug veiklos rūšių, nes įmonė daugiašakė, nauji technologiniai dalykai, pvz., gyvulininkystės įrangos. Tam reikia plataus akiračio, daug žinių, kurias nuolat reikia plėsti ir gilinti, dalyvauti įvairiose konferencijose su užsienio partneriais.

Kaip manote, lengviau dirbti, kai esi samdomas vadovas iš šalies, ar kai esi vienas iš šeimos verslo atstovų? Kokią įtaką šeima daro pasirinkimams ir sprendimų priėmimui?

Niekada neafišuoju, kad esu „Lytagrą“ valdančios šeimos narys. Vadovauti, kai esi šeimos narys, lengviau, nes pagrindiniai sprendimai gimsta ne darbo kabinetuose, o neformalioje aplinkoje savaitgaliais ar kitu laisvu nuo darbo metu. Nori nenori, bet kalbantis, bendraujant su šeimos nariais aptariami verslo klausimai ir problemos, o tokiuose pokalbiuose gimsta jei ne galutinis sprendimas, tai bent jo užuomazga, kryptis. Sprendimui suformuoti labai svarbi diskusija, nuomonių išklausymas, o kai esi šeimos narys – diskusijoms gali skirti gerokai daugiau laiko. Tačiau vadovauti šeimos verslui – kartu ir kur kas didesnė atsakomybė, sau laiko lieka mažiau, bet tai normalu.

Esu vadovavęs mažesniam kolektyvui užsienyje, tik tos įmonės veikla nebuvo susijusi su žemės ūkiu. Ko gero, užtektų jiems tik paskambinti ir galėčiau į tą įmonę vėl sugrįžti. Mano credo – viską turi daryti taip, kad visada turėtum tęstinumą, todėl labai svarbu nežaisti ambicijomis, principais. Visada pirmenybę teikiu dalykiškumui ir konstruktyvumui.

Kokiomis vertybėmis ir principais grindžiamas „Lytagros“ verslas?

Skaidrumu, sąžiningumu su darbuotojais, klientais, partneriais, tiekėjais ir, svarbiausia – pačiu savimi. Taip pat svarbu paprastumas, nuoširdumas, be bandymų pasipuikuoti, profesionalumas ir didelis žinių bagažas. Visada išklausomos visos nuomonės, kitokia nuomonė gerbiama ir atsižvelgiant į tai daromos išvados.

Kas lemia verslo sėkmę ir ką pavadintumėte „Lytagros“ stabilumo garantu? Kokie veiksniai mažiausiai nuspėjami ir kelia didžiausią riziką?

Įmonės filosofija, konservatyvus valdymas, investicijų planavimas devynis kartus pamatavus ir tik po dešimto karto sprendimo priėmimas. Visada ruošiamės tam, kad rytoj gali būti blogiau, net jei metai geri, visiškai neatsipalaiduojame. Žinoma, siekiame nuolatinio augimo, tačiau visada ruošiamės netikėtoms situacijoms. Pastarųjų kelerių metų reiškiniai – užgriuvusi pandemija, geopolitiniai įvykiai, sunkiai įsivaizduojami 21 a., sutrikusios tiekimo grandinės – parodė, kad įmonės filosofija teisinga, kad elgiamės tinkamai, visada turėdami papildomų resursų.

O didžiausią riziką kelia aiškios, konkrečios politinės krypties nebuvimas plačiąja prasme, o kalbant apie žemės ūkio politiką, čia aiškios vizijos apskritai nėra, nors pats sektorius turi ypač didelį potencialą. Gaila, kad priimami žemės ūkiui plėtoti nepalankūs sprendimai, ūkininkai klaidinami ir vis apkraunami naujais reikalavimais. Septyni iš dešimties mūsų klientų yra žemdirbiai, tad būtent jie yra pagrindiniai mūsų darbdaviai. Jų silpninimas, motyvacijos dirbti mažinimas – didžiausia rizika ir mūsų verslui.

Kaip vertinate sąlygas ir konkurencinę aplinką Lietuvoje verslui plėtoti? Su kokiais sunkumais ir iššūkiais žemės ūkio technikos ir įrangos pardavėjams tenka susidurti?

Investicijoms daryti ir verslui plėtoti sąlygos mūsų šalyje nelabai palankios, nes stengiamasi jį taip pat dar labiau apkrauti mokesčiais, prigalvojant papildomų eilučių. Konkretus pavyzdys – norint įmonės teritorijoje pastatyti kelių šimtų kvadratinių metrų šalto laikymo sandėlį, kurio sąmata iki 300 tūkst. Eur, paprašoma arti 100 tūkst. eurų už statybų leidimą. Sunku suvokti, ko tuo siekiama. Tai verčia atsisakyti tokios investicijos ir ieškoti kitokių variantų – statyti laikiną, ieškoti galimybių regionuose arba paprasčiausiai palaukti, kol galbūt susiprotės, kad tai neteisinga. Dar viena išeitis – perkelti investicijas į Latviją, kur sąlygos verslui plėtoti gerokai patrauklesnės. Pavyzdžiui, Latvijoje sudarytos puikios galimybės reinvestuoti pelną, taikant pelno mokesčio lengvatą.

O konkurencija Lietuvoje gana didelė, nes žemės ūkio technikos ir įrangos gamintojai gerai supranta, kad mūsų šalies geografinė zona palanki žemės ūkiui. Tad konkurencija mus, technikos pardavėjus, verčia nuolat būti pasitempusius, neleidžia užmigti.

Įmonė dirba ir turi filialų ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Tad kokius verslo sąlygų, rinkų, skirtumus pastebite plėtojant verslą, palaikant santykius su klientais?

Sakyti, kad viskas tik juoda ar balta negalima, tačiau yra tam tikrų neigiamų dalykų, kurie netenkina. O skirtumai nemaži, kalbant ne tik apie mokestinę sistemą, bet skiriasi ir pačių ūkių struktūra – Latvijoje daug ūkių, į kuriuos investavę Danijos, Vokietijos ir kitų šalių žemės ūkio holdingai. Gyvulininkystė dar mažesnė nei Lietuvoje, tik patys ūkiai stambesni, todėl jie gerokai efektyvesni nei mūsų šalies. Bet tam, ko gero, didelę įtaką daro valdžios požiūris.

Dar vienas pastebėjimas tas, kad Latvijos klientai investicijas planuoja gerokai iš anksto, o tai mums, pardavėjams, labai patogu užsakant mašinas.

„Lytagros“ asortimente – ne tik žemės ūkio technika ir įranga, bet ir statybinės medžiagos, metalas ir kita produkcija. Ar dėl didelio asortimento nenukenčia, pvz., žemės ūkio technikos pardavimai, serviso paslaugos?

Grįžkime prie įmonės ištakų ir filosofijos, kuri nesikeičia – mums svarbu, kad į „Lytagrą“ užsukęs bet kuris su žemės ūkiu susijęs klientas galėtų rasti joje viską, ko jam reikia – nuo žemės ūkio technikos atsarginių dalių, iki cemento maišiuko, armatūros strypo ar vamzdžio. Mūsų tinklas platus, jo plėtra nesustojusi, šiuo metu statybininkai darbuojasi Telšiuose, kur statomas didesnis kaip 6 tūkst. kv. metrų prekybos centras su ekspozicine aikštele apie 1,5 ha plote. Tad tikimės, kad kitų metų gale atversime duris Telšiuose, šiemet rugpjūtį atnaujintos patalpos Tauragėje. Jau projektuojamos patalpos Rokiškyje, tad mažmena – vienas iš mūsų įmonės variklių.

Gal ir pasigirsta tokių pasvarstymų, kad plati pasiūla trukdo technikos pardavimams, tačiau, mano manymu, ta sinergija žemdirbiui yra patogi, nes atvažiavęs įsigyti atsarginių dalių, alyvos, kartu vienoje vietoje gali rasti ir darbines pirštines, šluotą, kastuvą ar kitą ūkiui reikalingą daiktą.

O įmonei turint didelę pasiūlą ne tokios baisios tos duobės, kai krenta stambiosios technikos pirkimai dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip sumažėjusios grūdų, pieno, mėsos supirkimo kainos, gerokai padidėjusi produkcijos užauginimo savikaina dėl išaugusių išlaidų, mažesnės tiesioginės išlaidos dėl deklaravimo klaidų. Visa tai ūkininkams teikia daug nežinios, nerimo, todėl ir jų investicinės nuotaikos nekokios.

Visos veiklos sritys išgyvena pakilimus ir nuosmukius. Kaip Jūsų verslas pasirengęs ir rengiasi galimoms krizėms?

Ruošimasis krizėms – giliai mūsų pasąmonėje. Nors viskas klostosi ir gerai, tačiau visada turime tą slaptą jausmą, kad gali būti prasčiau, todėl visada ruošiamės atsargas. Stengiamės optimizuoti kiekvienos eilutės išlaidas. Kad prekyba nesustotų, čia ir dabar priimame nestandartinius sprendimus, jų neatidėliodami. Taip pat ir su partneriais šnekamės kiekvieną dieną ir ieškome sprendimų kartu, nes visi sėdime toje pačioje valtyje. Tikiu, kad krizei esame pasiruošę, nes ji neišvengiama, tik norėtųsi, kad nesitęstų amžinai.