Akademija, Kėdainių r. Kokius trąšų bėrimo sprendimus siūlo šia technika prekiaujančios įmonės, ko reikia, kad tręšimas būtų išmanus, kiek galima sutaupyti skirtinguose ūkiuose pasėlius tręšiant kintamomis normomis ar su sekcijų valdymo sistemomis, kaip maksimaliai išnaudoti technikos galimybes? Išgirsti atsakymų į šiuos klausimus, taip pat susipažinti su dirvožemio tyrimų nauda, ūkio duomenų panaudojimu ūkininkavimo rezultatams gerinti buvo galima nuotolinėje diskusijoje „Išmanus pavasaris ūkyje – žemės dirbimas, tręšimas ir ES paramos galimybės“.

Renginį organizavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centras kartu su keliomis žemės ūkio technikos prekybos įmonėmis.

Tai – antroji LŽŪKT planuojamo ciklo, skirto tiksliajam ūkininkavimui ir išmaniosioms žemės ūkio technologijoms pristatyti, dalis, kaip ir pirmoji, sulaukusi kelių šimtų klausytojų.

Laisvai prieinamos technologijos: ūkininko inžinieriaus patirtis

Ar įmanoma mineralines trąšas išberti kintama norma, neinvestuojant į dirvožemio tyrimus, tačiau naudojantis šiuolaikinėmis laisvai internete prieinamomis technologijomis, tai yra programėlėmis? Ar šis pigiausias, greičiausias ir paprasčiausias būdas užtikrina tręšimo tikslumą?

Bendrovės „East West Agro“ pakabinamos ir prikabinamos technikos grupės vadovas Vytautas Juozas Petkus pasidalino asmenine savo, kaip ūkininko, pigiausių sprendimų ieškojimo patirtimi.

„Internete radau daug nemokamų programėlių, kuriose užsiregistravus galima apžiūrėti savo laukus iš palydovo gautose nuotraukose, įsivertinti žaliosios masės indeksą. Yra labai įvairių programėlių, aš išbandžiau 6, iš jų išsirinkau dvi – OneSoil ir Atfarm, kurios valdymo prasme buvo nesudėtingos“, – pasakojo V. J. Petkus.

Programėlėms palyginti jis pasirinko vieną 34 ha kviečių lauką, kurį artimiausiu metu norėtų tręšti pagal kintamos normos tręšimo žemėlapius – tam pernai įsigijo trąšų barstomąją su programinės įrangos paketu, žemėlapius konvertuojančią į barstomosios kompiuteriui suprantamą formą.

Pasak jo, analizuojant pirmosios programėlės galimybes, labiausiai krito į akis tai, kad pasirinkus bet kurį lauką, visada sodrios žalios spalvos būna tik trečdalis lauko (kur pakanka maisto medžiagų), o likusioje dalyje (žalsvos ar net geltonos spalvos) būtinos tam tikros korekcijos. Antras dalykas – palyginti sena (kovo 5 d.) palydovinės nuotraukos darymo data, nes šylant orui situacija laukuose keičiasi kasdien.

Ūkininko teigimu, antroji programėlė, pateikusi to paties lauko NDVI žemėlapį, jam labiau patiko tuo, kad joje galima pačiam pakoreguoti normą, jei gerai žinai savo laukus, jų reljefą ir granuliometrinę sudėtį.

„Abi programėlės rekomendavo tame lauke ištręšti 7 t trąšų, tačiau abi pateikė visiškai skirtingus žemėlapius ir skirtingai interpretavo problemines vietas. Tai mane labai nustebino, todėl padariau išvadą, kad pačiam reikia gerai žinoti savo laukus.

Nepaisant užkliuvusių dalykų, nusprendžiau artimiausiam tręšimui naudotis OneSoil programėle – vis dėlto ji man pasirodė tikslesnė. Kitas žingsnis – šiek tiek investuosiu į laukų apskridimą dronu, kad Dronedeploy programėle realiu laiku galėčiau susidaryti derlingumo žemėlapius būsimiems tręšimams“, – sakė šiuolaikiškas ūkininkas, pripažindamas, kad norit nebūti aklu savo laukuose, vis dėlto reikėtų atlikti dirvožemio tyrimus.

Bastomųjų reguliavimo principai

Bendrovė „Biržų žemtiekimas“ pristatė dviejų gamintojų –„Bredal“ ir „Bobgalle“ – trąšų barstomųjų reguliavimo principus ir konstrukcinius ypatumus. Įmonės specialistas Domas Pačenga vaizdo reportaže atskleidė pagrindinius barstomosios paruošimo trąšoms barstyti žingsnius ir būtinus testus, siekiant trąšas išberti kuo tiksliau ir kokybiškiau.

Vienas būdų – pasinaudoti gamintojo siūloma barstomosios ir trąšų nustatymo programėle. Joje reikia pasirinkti barstomosios, diskų, skleidimo mechanizmo tipą, darbinį plotį, nurodyti naudojamas trąšas – pagal tai automatiškai suformuojami nustatymai ir skleidimo diagrama.

„Gautus nustatymus galima suvesti į barstomosios kompiuterį ir važiuoti į laukus. Tačiau norint išskirtinių rezultatų ir kuo didesnio tikslumo, būtini dar keli veiksmai, kurių duomenis reikia suvesti į kompiuterį“, – pabrėžė D. Pačenga, rodydamas, kaip reikia patikrinti trąšų tankį, jų grūdelių stiprumą, nustatyti granulių dydį.

Paskutinis veiksmas, prieš pradedant darbus – barstymo tolygumo testas lauko sąlygomis. Per visą barstymo plotį lauke išdėliojami 6 loveliai, važiuojama tris kartus ir tada tikrinama, ar kiekviename lovelyje yra vienodas kiekis trąšų.

Pasak D. Pačengos, kadangi kiekviena trąšų partija skiriasi, visi šie testai būtini, norint išvengti barstomosios reguliavimo klaidų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tinkamą sklendės atidarymą pagal norimą išbarstyti trąšų normą hektarui.

Išmanumas slypi paprastuose dalykuose

Trąšų barstomosios išmanumo lygius apžvelgė bendrovės „Dotnuva Baltic“ atstovas Algimantas Gyvis, pirmiausia atkreipdamas dėmesį į tai, kad išmanus barstymas yra ne tik kintamos normos bėrimas – kur kas svarbiau pasėlių nepertręšti nelygios konfigūracijos laukuose, o tam būtina sekcijų kontrolės sistema.

„Ar visada verta investuoti į labai brangią barstomąją ir taip bandyti sutaupyti? Tačiau kartais išmanumas slypi labai paprastuose dalykuose“, – sakė A. Gyvis, vardydamas 7 trąšų barstomųjų išmanumo lygius.

Pirmas išmanumo lygis – lengvas barstomosios nustatymas, kai ją sureguliuoti galima vos kelių mygtukų paspaudimu. Antras – tikslus trąšų išbėrimas į hektarą, tam reikalinga tiksli svėrimo sistema. Trečias lygis – tikslus momentinis trąšų išbėrimas, neleidžiant skirtingos frakcijos trąšoms bunkeryje susisluoksniuoti.

Ketvirtas lygis – kokybiškas trąšų bėrimas 30–36 m darbiniu pločiu, penktas – lauko vietos nustatymas. Šeštu išmanumo lygiu jis įvardijo tręšimo sekcijų kontrolę, analogišką kaip ir purkštuvuose, ir tik septintuoju – azoto, fosforo, kalio, kalkių išbėrimą kintama norma, kuris užtikrinamas sklendes valdant elektros pavara.

Pasak jo, šiems išmanumo lygiams užtikrinti būtini tam tikri techniniai sprendimai, kuriuos pateikia įmonės atstovaujama gamintoja „Kverneland“.

Įsivertinti ūkio taupymo ir barstomosios pasirinkimo galimybes jis kvietė technikos gamintojos sukurtoje skaičiuoklėje, kurioje pademonstravo, kiek galima sutaupyti trąšų ir pinigų joms įsigyti skirtingos konfigūracijos laukus tręšiant barstomosiomis, turinčiomis sekcijų kontrolės sistemas ir itin tikslias svarstykles su posvyrio (Reference) jutikliu, leidžiančiu trąšas sverti 1 kg tikslumu, nepriklausomai nuo kalvotumo, važiavimo greičio ar vibracijų.

Itin seklus skutimas užtikrina laukų higieną

Įmonės „Väderstad“ vadybininkas Gediminas Čelka neabejojo, kad plėtojant tiksliojo ūkininkavimo kryptį pirmiausia labai svarbu tinkamai paruošti dirvą, t. y. užtikrinti gerą jos higieną. Jų įmonė tam siūlo 2017 m. pristatytus banguotos formos CrossCutter diskus,dirvą skutančius itin sekliai iki 3 cm gyliu.

Pasak, jo seklus skutimas plačiai taikomas Europos ūkiuose, taip pat populiarėja ir Lietuvoje – didžiąją dalį mūsų šalyje parduodamų diskinių skutiklių sudaro mašinos, sukomplektuotos su šiais diskais, jas vis noriau renkasi ir ekologiniai ūkiai. Be to, CrossCutter diskus galima sumontuoti ir ant senų diskinių skutiklių ir taip juos atnaujinti.

Itin seklus skutimas banguotos formos diskais – viena iš piktžolių kontrolės, pabirų sudaiginimo ir šiaudų mineralizacijos paskatinimo priemonių, kuri, G. Čelkos įsitikinimu, ypač didelę svarbą įgis, jei bus uždrausta naudoti glifosatus. 

Gamintoja tam siūlo kelias kombinacijas: viena jų – banguotų diskų skutiklis su priekyje sumontuotomis šiaudų akėčiomis, šiaudams dirvoje tolygiau paskirstyti, kita – prieš diskus įrengiami specialūs peiliai, ypač pasiteisinantys tarpiniams pasėliams, kukurūzienai smulkinti.

Sekliai skusti rekomenduojama ne tik rapsų, varpinių javų, kukurūzų ražienas, bet ir tarpinius pasėlius. Rudenį skusti reikia iš karto nuėmus derlių, kad užtektų drėgmės pabiroms ir piktžolėms sudygti, ypač tai aktualu rapsų laukuose, kurių smulkios sėklos dygsta tik būdamos dirvos paviršiuje.

Be to, skutant neleidžiama išplisti grybelinėms sporoms, taip pat sunaikinami senose rapsų šaknyse galintys slėptis šliužai.

Pavasarį sekliu skutimu galima paruošti dirvą sėjai, suskusti per žiemą paliktas ražienas ar tarpinius pasėlius, minimaliai draskant žemę ir taip išsaugant drėgmę, reikalingą vasarojui dygti.

MŪ inf.