Salas, Suomija. Praėjusiais metais mūsų šalies ūkininkai įsigijo ir savo ūkiuose įsirengė per trisdešimt suomiškų Antti grūdų džiovyklų. Jau septintus metus Lietuvoje jomis prekiauja bendrovė „Rovaltra“.

Pasak gamyklos „Antti-Teollisuus Oy“ direktoriaus ir vieno iš savininkų Kalės Izotalo (Kalle Isotalo), Lietuva pagal parduodamų grūdų džiovyklų skaičių jau ne vienus metus yra eksporto rinkų trejetuke, o pernai ji užėmė lyderio poziciją. „Lietuva – viena geriausių rinkų, kasmet vis daugiau šios šalies žemdirbių renkasi mūsų produktus. Tai, žinoma, didžiulis bendrovės „Rovaltra“ įdirbis ir nuopelnas“, – gerais rezultatais džiaugiasi gamyklos vadovas. 

Gamyklos „Antti-Teollisuus Oy“ savininkai Kalė Izotalas, jo sesuo Kaiza Izotalo (Kaisa Isotalo) ir bendrovės „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis (dešinėje)

Bendrovės „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis pripažįsta, kad gerokai išaugusiems grūdų džiovyklų pardavimams 2018 m. įtakos turėjo ypač šlapi daug nervų kainavę ir nuostolių atnešę 2017-ieji metai. „Prisimindami patirtus vargus su drėgnais grūdais ūkininkai ryžosi investicijoms – pernai sumontavome 31 grūdų džiovyklą. Tiesa, sausi praėjusieji metai ne vienam žemdirbiui tikriausiai sukėlė minčių, kad tai nereikalingas daiktas. Tai juntama šių metų užsakymuose. Nepaisant to, jau 7 džiovyklos artimiausiu metu atkeliaus į Lietuvą“, – sako R. Trainaitis.

Jo teigimu, mūsų šalyje populiariausios nuo 25 iki 32 t/val. našumo vidutiniams ūkiams skirtos džiovyklos, nors užsakoma ir didelio tūrio bei našumo įranga, kurią renkasi stambūs ūkiai. Pernai „Rovaltra“ įgyvendino ir du stambius grūdų džiovinimo projektus.

Auga gamyba ir apyvarta

Šeimos įmonė „Antti-Teollisuus Oy“, be Kalės Izotalo priklausanti ir dviem jo seserims, yra viena iš trijų Suomijoje grūdų džiovyklas gaminančių kompanijų. Daugiau kaip šešis dešimtmečius pietvakarių Suomijos Salo mieste grūdų džiovyklas ir visą grūdų ruošai būtiną įrangą gaminanti įmonė užima per 60 proc. vietinės rinkos. Daugiau kaip 50 proc. produkcijos gamykla eksportuoja.

Lietuvos ūkininkams gamyklą aprodė ir technologinius sprendimus pristatė gamyklos atstovas Egidijus Steponavičius (viduryje)

Labai populiarios Antti grūdų džiovyklos ir kaimyninėje šalyje – Švedijoje, kurioje, kaip ir Suomijoje, didelis dėmesys skiriamas estetiniam vaizdui ir kraštovaizdžio dermei, tai yra džiovyklos, dažnai ir grūdų bokštai „įkurdinami“ pastatuose, suteikiant namelio formą ir papildomai jį apskardinant. Atšiauraus ir drėgno klimato krašte populiaru džiovyklas ir apšildyti – tai sumažina energines sąnaudas mažiausiai 15 procentų.

Taigi eksporto lyderių trejetuke jau ne vienus metus rikiuojasi Švedija, Lietuva ir Estija. Pastarojoje šalyje, kaip ir pačioje Suomijoje, viename ūkyje galima rasti po kelias džiovyklas. Antti grūdų ruošimo įranga taip pat domisi Islandijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Rumunijos ūkininkai.

Siekiant išvengti klaidų ir neatitikimų, daugelis gamybos linijų automatizuotos, jose dirba robotai

„Mūsų gaminamos džiovyklos universalios, nes gali veikti bet kokio klimato sąlygomis. Tai, kad daugelį dalių ir įrenginių gaminame patys, suteikia mums pranašumo, palyginti su kitais gamintojais. Galime lanksčiai ir greitai reaguoti į klientų pageidavimus ir, jei reikia, atlikti pakeitimus“, – pastebi K. Izotalas, pabrėždamas, kad svarbią veiklos dalį sudaro ne tik džiovyklų gamyba, bet ir visų grūdų ruošos sprendimų projektai, jų įgyvendinimas. Neskaičiuojant projektų, per metus pagaminama per 300 džiovyklų, daugiau kaip 100 iš jų paprastai būna mobiliosios (šio tipo džiovyklos paklausiausios ir mūsų šalyje).

Siekdama išvengti žemės ūkyje vyraujančio sezoniškumo, gamykla „Antti-Teollisuus Oy“ veiklą išplėtė laivams ir keltams skirtų durų gamyba (abiejų grupių produktus jungia gamybos žaliava – tiek durys, tiek džiovyklos gaminamos iš metalo lakštų). Didžiausi šios produkcijos užsakovai – Vokietijos laivybos kompanijos. Pavyzdžiui, šiemet gamykla jau turi užsakymų pagaminti 22 tūkst. tokių durų.

K. Izotalas pripažįsta, kad žemės ūkis labai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant gamtinius bei politinius, ir džiovyklų užsakymai kasmet svyruoja, todėl durų gamyba leidžia maksimaliai išnaudoti gamybinius pajėgumus, užtikrinti žmonėms darbo vietas ir pajamas. Gamykloje, kurios plotas užima 16 tūkst. m², šiuo metu dirba 150 darbuotojų.

Praėjusiais metais gamyklos apyvarta siekė daugiau kaip 21 mln. eurų, šiais metais planuojama 23 mln. eurų apyvarta.

Džiovinamų grūdų kokybė – svarbiausia

Gamintojas siūlo nepertraukiamo srauto ir cirkuliacines porcines džiovyklas, visas jas gamina iš cinkuoto plieno lakštų, o tai suteikia joms ilgaamžiškumo (ne viename Suomijos ūkyje galima rasti kelis dešimtmečius skaičiuojančias ir vis dar naudojamas džiovyklas).

Porcinio cirkuliacinio veikimo džiovyklos skirtos mažiems ir vidutinio dydžio ūkiams, Suomijoje jos ypač populiarios, nes pritaikytos didelio drėgnumo (paprastai apie 28 proc. ) grūdams džiovinti. Gamyklos vadybininko Egidijaus Steponavičiaus, atsakingo už Baltijos šalių, Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano rinkas, pastebėjimu, didžiausias šių džiovyklų skirtumas, palyginti su kitų gamintojų, didelė buferinė zona, kur grūdai susiguli, ir nuolatinis grūdų judėjimas ratu, taip pašalinant didelį kiekį drėgmės.

Lietuvos ūkininkai supažindinami su suomiškų džiovyklų veikimo principais

„Tokio tipo džiovyklose galima džiovinti skirtingo drėgnumo grūdus, nes judėdami ratu jie džiūsta tolygiai, neperkaista, be to, cirkuliacija gerina džiovinamų grūdų kokybę. Tad mūsų džiovyklos ypač tinka maistiniams, salykliniams grūdams ir įvairių augalų sėkloms ruošti“, – sako E. Steponavičius, pabrėždamas tausojamąjį grūdų džiovinimo aspektą. Skaičiuojama, kad 5 proc. drėgmei nudžiovinti, cirkuliacinėje porcinėje Antti džiovykloje grūdai turės apsisukti ratu du kartus. Svarbu ir tai, kad džiovyklai valdyti nereikalingas operatorius – pagal norimą pašalinti drėgmę nustatoma temperatūra ir visus procesus toliau reguliuoja automatinė sistema.

Nepertraukiamo srauto džiovyklos tinkamiausios dideliems ūkiams, ypač auginantiems daug žieminių augalų, kurių drėgnumas kuliant paprastai būna apie 18 proc. „Efektyviausia naudoti šias džiovyklas, kai džiovinamas didelis kiekis panašaus drėgnumo grūdų, mat maksimalus pašalinamos drėgmės kiekis – 5 proc. Tai puikus pasirinkimas ūkiams, kurie per parą planuoja išdžiovinti nuo 300 iki 1 000 t grūdų“, – dideliems ūkiams ir pramonei skirtas džiovyklas trumpai pristato gamyklos atstovas.

Be džiovyklų, „Antti-Teollisuus Oy“ gamina ir visą kitą grūdams ruošti reikalingą įrangą: valomąsias, bedugnių kaušelių elevatorius, transporterius, talpyklas, valdymo pultus, vamzdynų sistemas, džiovinimo krosnis. Pastarosios gali būti kūrenamos ne tik skystu kuru, dujomis, bet ir biokuru. Visos skysto kuro krosnys gaminamos iš nerūdijančio plieno ir siūlomos su šilumokaičiu.

Apsilankyti gamykloje naudinga

Vilkaviškio r. ūkininkaujantis Gintaras Kriaučialiūnas įsitikinęs, kad apsilankyti gamykloje ūkininkams labai naudinga, nes savo akimis gali pamatyti, kaip įranga gaminama, kokios technologijos naudojamos, kokie sprendimai siūlomi. Nors jis dar neapsisprendęs kokio tūrio ir našumo džiovyklą rinksis savo 300 ha ūkiui, tačiau, sako, tvirtai žinantis, kad tai bus „Antti“ gamintojo įranga.

„Dar konsultuosiuosi su „Rovaltra“ vadybininkais, kad pagal mano ūkio poreikius parinktų tinkamiausio našumo džiovyklą. Turiu aruodinį sandėlį, valomąją, tad prie turimų pajėgumų reikia priderinti džiovyklą su dviem kompensaciniais bokštais“, – planus atskleidžia ūkininkas.

Jis neslepia, kad neturint galimybės grūdų išdžiovinti ūkyje, tenka patirti gana daug nuostolių dėl atskaitymų. „Grūdų supirkėjai už 1 proc. drėgmės atskaito po 3,5 Eur/t plius PVM. Vienais metais per visą derlių atskaitymai siekė 20 tūkst. eurų. Tad skaičiai kalba patys už save. Tikiuosi, kad mano atveju džiovykla turėtų atsipirkti per 5 metus“, – sako G. Kriaučialiūnas, paprastai užauginantis po 1 000–1 200 t kviečių, 300–400 t rapsų ir apie 200 t žirnių. Tiesa, pernai dėl sausros visas jo ūkio derlius buvo 25 proc. mažesnis.

Apsilankymas gamykloje sustiprino ir Trakų r. ekologinio ūkio savininko Tauro Kurdzikausko apsisprendimą investuoti į suomišką grūdų džiovyklą. „Labai patiko pačioje gamykloje, įspūdį paliko ir projektai Suomijos ūkiuose. Gamintojas į kokybę žiūri labai atsakingai, tad produktas tikrai kokybiškas, jame viskas kruopščiai apgalvota. Viskas daroma, kad žmogui būtų patogu, ilgaamžiška, kad nereikėtų vėliau vėl investuoti. Paprasta priežiūra, nėra gendančių elementų. Iš tiesų viliojantis produktas, kurį artimiausiu metu planuojame įsigyti“, – tikina T. Kurdzikauskas, kartu su žmona ir tėčiu valdantis 600 ha augalininkystės ūkį, kuriame auginami rugiai, grikiai ir avižos.

Iš viso apie 1 000 t grūdų kuliantis ūkininkas planuoja įsigyti mobilią 41 m³ talpos džiovyklą su 1 000 kW dyzeline krosnimi, kad, pasak jo, būtų rezervo. „Svarstėme dujinio katilo galimybes, bet, ko gero, jis mums ilgai neatsipirktų, nes pradinė investicija į dujų talpyklas siekia apie 25–30 tūkst. eurų“, – prisipažįsta ekologinio ūkio savininkas.

Jo pastebėjimu, tokios talpos džiovykla vienu ciklu galima išdžiovinti apie 25 t grikių ir avižų (lengvesnių kultūrų nei kviečiai), būtent tai ūkiui ir labai aktualu. Ūkininko planuose – per dieną išdžiovinti 50 t ekologiškų grūdų.

Ekologinio ūkio savininkas Tauras Kurdzikauskas (pirmas iš dešinės) planuoja įsigyti mobilią 41 m³ talpos Antti džiovyklą

Lietuvos ūkininkams kelionę į „Antti-Teollisuus Oy“ gamyklą Suomijoje ir kelis vietinius ūkius, kuriose dirba Antti džiovyklos, suorganizavo bendrovė „Rovaltra“, suomiška grūdų ruošimo įranga Lietuvoje prekiaujanti nuo 2012 metų.

MŪ inf.

Plačiau apie „Antti-Teollisuus Oy“ gamyklą, ūkininkavimo Suomijoje ypatumus ir mūsų šalies ūkininkų įspūdžius skaitykite žurnalo „Mano ūkis“ kovo numeryje