Kaunas. Internetu plintantys įrašai apie piktžolių naikinimą ugnimi nėra technikos naujovė, bet seniai žinomas, nors Lietuvoje ir nenaudojamas būdas.

Piktžolių terminiam naikinimui dažniausiai naudojamos degimo dujų (400–1000°C), karšto vandens, putų ir drėgnojo vandens garo (100°C) aukštatemperatūrės aplinkos. Plačiausiai naudojama ir tiriama dujų ir drėgnojo vandens garo aplinkos.

Deginimas ugnimi naudojamas jau daugiau kaip 70 metų. Šis būdas buvo užmirštas įsigalėjus herbicidų naudojimui, bet vėl atgimė kartu su ekologinio ūkininkavimo banga po 1990 metų. Dažniausiai deginimui naudojamas propano dujos, kurios yra vienos švariausių angliavandenilių.

Esant masyviems augalams (pvz., kukurūzams) liepsna be  jokių  apsaugų  nukreipiama  į  augalus  ir  tarpuose esančios nemasyvios piktžolės sunaikinamos. Tais atvejais, kada kultūriniai augalai yra gležni ir jautrūs terminiam poveikiui, naudojama skydų pavidalo mechaninės augalų apsaugos arba liepsnos gesinimas kultūrinių augalų vagutėje anglies dvideginio dujomis.

Piktžolių naikinimas ugnimi paplitęs ekologiniuose ūkiuose

Šiuo metodu karštis sunaikina ne tik piktžoles, bet ir vabzdžius bei kitus kenkėjus. Paprastai klaidingai manoma, kad piktžolės sudeginamos. Intensyvi šiluma sutrikdo augalo ląstelių funkciją, lūžta ląstelių sienelės, o tada augalas sunyksta per kelias dienas. Šis būdas naudojamas ne tik žemės ūkyje, bet ir piktžoles naikinant ant betono paviršių miestuose. Tyrimais nustatyta, kad augalų temperatūros padidėjimas iki 100 °C vos 0,1 sek. yra mirtinas.

Deginant ugnis nukreipiama kuo arčiau žemės ir toliau nuo pasėlių. Šį būdą renkasi ekologiški ūkiai, nenaudojantys herbicidų.

Liepsna sunaikina piktžoles, suardydama augalų ląsteles

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Bandymų stoties direktorius profesorius Rimantas Velička patikino, kad Lietuvoje piktžolių deginimas liepsna nėra naudojamas.

„Tai senas piktžolių naikinimo būdas, tačiau pas mus jo niekas nenaudoja. Priežastis paprasta – nėra reikalingos įrangos. Universitetas yra sukūręs įrangą ir išbandęs panašų piktžolių naikinimo būdą – karštu vandens garu“, – sakė R. Velička.

ASU sukurta karšto garo įranga naudojama ekologiškuose rapsų ūkiuose naikinti piktžoles

ASU sukurta įranga dirvos garinimo metu termiškai veikiama piktžolė ir dirvos paviršiaus sluoksnis. Augalų šaknys išlieka mechaniškai nepažeistos. Garo gaminimui galima naudoti įvairų kurą, tarp jų ir atsinaujinantį. „Mūsų įranga naudojama rapsų laukuose. Ji yra vienintelė tokia Lietuvoje“, – sakė R. Velička.

Anot ASU mokslininkų, liepsnos įrenginiai reikalauja daug energijos sąnaudų ir nėra tokie efektyvūs kaip drėgno vandens garo įrenginiai.

„Mano ūkis“ yra rašęs apie ASU sukurto karštų garų renginio naudojimą rapsų laukuose.

MŪ inf.