Vilnius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia vieniems metams pratęsusi kvietimą teikti paraiškas tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti. Nurodoma, kad buvusio šaukimo laiko nepakako dėl stringančios tiekimo. Pardavėjai teigia, kad ši priežastis – ne vienintelė ir ne pagrindinė.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administruojamos paramos priemonės „Energiškai efektyvios ir klimatui palankios investicijos skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“ kvietimas turėjo baigtis rugsėjo 30 d. Tam buvo skirta 8 mln. eurų. Vis dėlto didelio susidomėjimo nesulaukta: APVA teigimu, iki buvusio termino pabaigos paraiškas buvo pateikę 43 ūkininkai, prašantys paramos už kiek daugiau nei 1,65 mln. eurų.

ŽŪM pranešime rašoma, kad kvietimas pratęstas įvertinus padėtį žemės ūkio technikos rinkoje, nes užsitęsė jos pristatymo terminai. „Ūkininkai turės daugiau galimybių iki pavasario sėjos įsigyti naują tiesioginę ar juostinę sėjamąją, o tiekėjai, išaugus šios technikos poreikiui, sklandžiau užtikrins jos tiekimą“, – ŽŪM pranešime cituojamas ministras Kęstutis Navickas. 

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos (LŽŪTA) prezidentas Erikas Bėrontas portalui manoūkis.lt teigė, kad trūkinėjantis tiekimas – ne vienintelė ir vargu ar pagrindinė vangaus žemdirbių dalyvavimo šaukime priežastis.

Anot jo, visų pirma, priemonės taisyklėse esantis juostinės sėjamosios apibrėžimas neatitinka realybės, žemdirbius gąsdina ir neaiškus lengvatinių degalų normos mažinimas.

„Tiekimo grandinės yra patrūkinėję. Yra tiekėjų, kurie gali pristatyti ir šiemet, yra tokių, kurie gali pristatyti pavasarį. Čia gal nebūtų pagrindinė priežastis, dėl kurios kvietimas nukeltas“, – komentavo E. Bėrontas.

Pasak jo, žemdirbius neramina faktas, kad gavus paramą bus mažinama kuro norma. „Žmonėms neaišku, kokiam laikui. Todėl turi būti taisyklėse aiškiai apibrėžta ir pasakyta, kad atsisakoma penkeriems metams. Kitas dalykas – ar tai nėra per didelis atsisakymas? Manau, kad geriausia parama yra tada, kai skatinama, o ne verčiama atsisakyti. Jei žmogus įsigijo investiciją, kuri leidžia jam sutaupyti, tai jis natūraliai sutaupys. Dabar jau eidamas į tą priemonę turi kažko atsisakyti, o kiek sutaupys, nežinia“, – svarsto LŽŪTA vadovas. 

Jis taip pat priminė, kad daliai norinčių pasinaudoti šia parama ir įsigyti tiesioginę sėjamąją, tektų atsinaujinti ir traktorius, nes turimų galios neužtektų.

„Ši priemonė galėtų skatinti, bet ji yra per sudėtinga tiems, kurie nebandė bearimės technologijos, ir nežino, ar tikrai sutaupys", apie nedidelio susidomėjimo priemone priežastis svarsto E. Bėrontas. Viena – neaišku, kaip bus su degalų lengvatų taikymu. Antra, gali būti, kad dalis technikos tikrai vėluoja. Dar vienas dalykas – gąsdina viešieji pirkimai.

Jis taip pat pastebėjo, kad ir iš dabar surinktų paraiškų dalis gali būti netinkamos būtent dėl juostinės sėjamosios apibrėžimo. Jo nepakoregavus, problema, tikėtina, išliks. Kita vertus, jei ir toliau išliks panašus paraiškų rinkimo greitis (per 3 mėnesius paraiškų už 1,65 mln. eurų), tai tikėtina, kad per pratęstą laiką visi skirti pinigai bus panaudoti.

Žemės ūkio ministerija pranešime primena, kad pareiškėjai gali gauti iki 40 proc., neviršijant 40 tūkst. eurų, tiesioginės arba juostinės sėjamosios įsigijimo kainos kompensaciją. Pratęsus kvietimą, paraiškas galima teikti iki 2023 m. rugsėjo 30 d. arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos.