Kaunas. Žemės ūkio ministerija tikina, kad nuogąstavimai dėl galimų žemės ūkio technikos registravimo ir apžiūros paslaugų teikimo pokyčių ūkininkams ir savivaldybėms nepagrįsti.

Apie tai kalbėta nuotolinėje Žemės ūkio rūmų diskusijoje, kurioje dalyvavo ūkininkai, savivaldybių administracijų, žemės ūkio skyrių ir ŽŪM atstovai. Prisijungė beveik 400 klausytojų.

Kaip savivaldybės lygmeniu vyksta žemės ūkio technikos registravimas ir techninė apžiūra, pristatė Skuodo r. sav. administracijos direktoriaus pavaduotojas Rokas Rozga. Jis priminė, kad Lietuvoje registruojama žemės ūkio technika, kurios variklio galia viršija 8 kW, taip pat jų priekabos ir puspriekabės.

2021 m. Skuodo r. iš viso atlikta 312 įregistravimo, išregistravimo, duomenų keitimo operacijų, 2020 m. – 316, 2019 m. – 318, 2018 m. – 336, aptarnaujant 5 889 žemės ūkio subjektus.

R. Rozga išskyrė keletą dabartinės tvarkos, kai žemės ūkio techniką registruoja ir techninę apžiūrą atlieka savivaldybių žemės ūkio skyriaus specialistai, privalumų. Pirmiausia paslauga suteikiama vienoje vietoje, ūkininkui niekur nereikia jos vežti, techninė apžiūra atliekama palankiu laiku, t. y. organizuojama prieš arba po sėjos, o ne darbymečiu.

Dar vienas privalumas – nuo 2022 m. įsigaliojusį reikalavimą nufotografuoti registruojamą techniką ir įkelti nuotraukas į registrą vietinis specialistas gali įvykdyti greičiau ir su mažesnėmis sąnaudomis.

Funkcijų perdavimas didintų kaštus ir įmokas

„Girdėjome, kad registravimo funkciją galėtų atlikti „Regitra“, tačiau neįžvelgėme nė vieno tokio pokyčio privalumo, tik trūkumus. Pirma, ne visuose rajonuose yra „Regitros“ filialai, pavyzdžiui, Skuodui artimiausias – Mažeikiuose. Tad važiuoti 50–60 km būtų labai nepatogu. Be to, tektų laukti eilėse, ūkininkams neliktų galimybės greitai grįžti namo ir atvežti trūkstamų dokumentų.

Jei „Regitra“ perimtų šią funkciją, jos kaštai gerokai padidėtų, reikėtų daugiau darbuotojų, sąnaudos didėtų ir dėl technikos bei identifikacinių jos numerių fotografavimo. Jei tai patikėtų daryti patiems žemdirbiams, atsirastų sukčiavimo atvejų“, – trūkumus vardijo R. Rozga neabejodamas, kad kartu didėtų ir įkainiai, o tai ūkininkams nenaudinga.

Jam pritarė Telšių r. žemės ūkio technikos registratorius Darius Klemanskas ir Marijampolės sav. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius. Abu sutiko, kad techniką fotografuoti prieš ją registruojant užtrunka, tačiau tai žemės ūkio skyrių specialistų pareiga ir atsakomybė, todėl priimti nuotraukų iš ūkininkų negalima.

Be to, į ūkį važiuojama savivaldybės transportu, todėl žemdirbiams tai papildomai nekainuoja. Jų išlaidos didėtų, jei šias funkcijas perimtų kita įmonė.

Kaišiadorių r. sav. Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Linas Lazauskas atkreipė dėmesį į tai, kad technikos apžiūros gyvenvietėse – šventės, į kurias skyriaus specialistai vyksta dirbti, o susirinkę ūkininkai pabendrauja, mokosi vieni iš kitų, pasisemia technikos priežiūros patirties.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas iškėlė ir prarandamų pinigų klausimą. Jei savivaldybė neatliktų šių funkcijų, negautų už šį darbą surenkamų mokesčių.

„Galbūt reikėtų tobulinti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenų bazę, tačiau sistema veikia, ją keisti neprotinga“, – įsitikinęs J. Kuzminskas. Jam pritarė ir Šilalės r. jaunasis ūkininkas Darius Viliušis, siūlydamas neišradinėti dviračio, nes nauja tvarka neišvengiamai lemtų didesnes kainas.

Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Barkauskas taip pat sutiko, kad permainos ūkininkams nei laiko atžvilgiu, nei finansiškai nebus naudingos, nes reikės gaišti laiką toli važiuojant, deginti papildomus degalus, mokėti kelių mokesčius. Be to, pabrangs paslaugos.

Planuojama jungti duomenų bazes

ŽŪM planus ir sprendimus pristatęs viceministras Donatas Dudutis paneigė didžiąją dalį nuogąstavimų.

Pasak jo, vienintelis šiuo metu jau priimtas ir galiojantis sprendimas – žemės ūkio ir kitos ne kelių transporto technikos atitikties įvertinimo pagal europinius reikalavimus ir techninės ekspertizės atlikimo funkcijų perdavimas Transporto saugos administracijai.

Viceministras patikino, kad šis pokytis įtakos ūkininkams ir žemės ūkio skyriams neturės, nes tai aktualu tik technikos importuotojams ir gamintojams.

„Dėl registravimo vyko vidinė diskusija, tačiau kalbėjome visai ne apie tai, dėl ko nuogąstaujate ir baiminatės. Siekiame suderinti ŽŪIKVC ir „Regitros“ transporto priemonių registravimo bazes ir sukurti bendrą sistemą, kurią administruotų „Regitra“. Tačiau tas darbas, kuris aktualus ūkininkams ir savivaldybių žemės ūkio skyriams, t. y. pirminių duomenų surinkimas, neprivalo keistis“, – pabrėžė D. Dudutis.

Jo teigimu, galimos dvi alternatyvos – palikti dabartinę tvarką arba šią funkciją taip pat patikėti „Regitrai“.

„Diskutuota ir vertinta, kaip būtų efektyviau, keliant dvi esmines sąlygas. Pirma, kad ūkininkams tai nepabrangtų. Antra, kad neapsunktų registravimo tvarka, t. y. nereikėtų kažkur gabenti technikos. Nors „Regitros“ filialų yra daugiau nei savivaldybių, tačiau jos darbuotojams vykti apžiūrėti techniką prieš registruojant būtų kur kas sunkiau, todėl svarstome palikti dabartinę tvarką“, – sakė viceministras.

Jis pabrėžė, kad ir toliau žemės ūkio techniką registruotų skyrių specialistai, tik duomenis perduotų ne ŽŪIKVC, o „Regitrai“. Dėl to darbas nepasunkėtų, jie atliktų tą pačią funkciją, kurią ir toliau finansuotų ŽŪM. Tiesa, nors apie duomenų bazių sujungimą kalbama, tačiau sprendimas dar nepriimtas, nesusitarta ir „Regitra“.

Kalbėdamas apie žemės ūkio technikos apžiūrą viceministras atkreipė dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti skaidrumą. „Tik apie tai diskutuota, jokių kalbų apie perdavimus, juo labiau privačiam sektoriui, nebuvo ir nebus. Galiu garantuoti“, – žemdirbius ramino viceministras, kviesdamas siūlyti būdus ir priemones techninės apžiūros skaidrumui užtikrinti esamos sistemos ribose.

Taigi, esą žemės ūkio technikos registravimo ir apžiūros funkcija tikrai nebus perduota verslo įmonėms.