Kaunas. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) iniciatyva rengiama žemės ūkio technikos optimalių parametrų nustatymo metodika, pagal kurią bus sprendžiama, ar ūkininko išsirinkta ir su parama įsigyjama technika ar įranga tinkama jo ūkiui.

NMA Komunikacijos skyriaus vedėjos Vaivos Kovaliūnienės teigimu, tikslas – turėti aiškią, vienodą ir aktualią metodiką, parengtą atsižvelgiant į šiuolaikines technikos naujoves, kuri padėtų tinkamai įvertinti technikos ir įrangos gamybinį potencialą ūkiui, į kurį planuojama investuoti.  

Ūkininkas ir žemės ūkio finansų konsultantas, buvęs premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas įsitikinęs, kad ši metodika – tai dar vienas ūkių varžymas, ribojimas, bandymas reguliuoti, ydinga praktika, kuri greičiausiai labai prasilenks su realybe, nes popieriuose viskas modeliuojasi gerai, tačiau praktikoje yra gerokai sudėtingiau.

„Taip NMA lenda grynai į gamybinius dalykus ir technologijas, daro didelę žalą visam žemės ūkiui, nes biurokratas negali spręsti praktinių gamybinių dalykų, jis nežino, kaip viskas veikia ūkyje kompleksiškai, kaip ūkio sklypai išsidėlioję, kokio sunkumo žemė ir pan.

Tai geriausia žino tik pats ūkininkas, kuris atsakingas už savo investicijas, jis prisiima visas rizikas, skiria nemažai nuosavų pinigų, tad kam reikia reguliuoti“, – sako I. Jankauskas, pridurdamas, kad parama turi ir taip gana nemažą kainą – už ją ūkininkas priverčiamas laikytis įvairių įsipareigojimų.

Grįžtama į planinės ekonomikos laikus?

I. Jankauskas pasakoja, kad dar dirbdamas Vyriausybėje bandė aiškintis tarp ūkininkų ir NMA kylančias problemas, tam surinkta net konsultantų grupė. Ūkininkai skundėsi gaunamomis keistomis užklausomis dėl su parama įsigyjamos technikos – dažnai siūlyta rinktis mažesnių parametrų mašinas tikinant, kad kitaip bus nutrauktas paraiškos vertinimas ir neskiriama parama.

„Konkretus pavyzdys – ūkininkas numatė pirkti purkštuvą su 3 t rezervuaru, jam NMA liepė pirkti 1 t talpos, kitaip nutrauks paraiškos vertinimą. Tada pradėjome aiškintis, iš kokio dangaus krinta tie normatyvai ir kokių kompetencijų žmogus gali nuspręsti, ko reikia konkrečiam ūkiui, kokia technika jam per didelė ar per maža.

Paaiškėjo, kad vadovaujamasi 2011–2012 m. metodika, sukurta tuomečio Žemės ūkio universiteto, kurioje gana detaliai, lyg gamybinėje kortelėje, surašyta, kokio dydžio ūkiui kokia žemės ūkio technika rekomenduojama.

Skaitydamas ir gilindamasis į tas rekomendacijas, pasijutau kaip kažkokios planinės ekonomikos dalis“, – teigia buvęs premjerės patarėjas.

Tiesa, jis pastebi, kad toje metodikoje vartojami žodžiai „siūloma“, „rekomenduojama“, „derėtų“, tačiau, nepaisant to, NMA ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) priėmė tą metodiką kaip vienintelį teisingą sprendinį ūkininkui ir ja vadovavosi.

Jo teigimu, toje metodikoje rašoma, kad nuo 100 iki 250 ha ūkiui siūlomas 1 000 l talpos purkštuvas. „Dirbant su tokios talpos purkštuvu, tektų daugiau laiko gaišti jam užpildyti ir važinėti keliais, nei dirbti laukuose. Arba reikėtų papildomų investicijų į traktorių, cisterną ir dar vieną žmogų, norint dirbti greitai ir efektyviai.

Tad tokia metodika visiškai nelogiška ir nutolusi nuo bet kokių ūkininkavimo praktikų, nes neįvertinama, kokiu atstumu laukai nutolę, nekreipiamas dėmesys į pasikeitusią gamtą, gerokai sutrumpėjusius purškimo, žemės dirbimo, sėjos atlikimo terminus“, – pabrėžia I. Jankauskas, kuris neabejoja, kad kilusios diskusijos ir paskatino NMA sprendimą rengti naują metodiką.

Jo įsitikinimu, naujoji metodika galėtų būti tik rekomendacinio pobūdžio, o svarbiausią dėmesį reikėtų kreipti į ekonominius skaičiavimus, technikos atsiperkamumo rodiklius, leidžiant galutinį sprendimą priimti pačiam ūkininkui.

O štai pagrindinėmis grėsmėmis I. Jankauskas įvardija tai, kad į metodikos rengimą greičiausiai neįtrauktas nė vienas ūkininkas, be to, nenumatomas ūkio augimo potencialas.

„Ūkiui padidėjus, perkomplektuoti technikos parką kainuoja labai brangiai ir finansiškai tenka grįžti kokius dvejus metus atgal. Be to, dauguma ūkių vis dar yra plėtros stadijoje, viskas labai kinta, todėl bandymai įsprausti į kažkokius rėmus – labai ydinga praktika. Mūsų žemės ūkis dar nepasiruošęs konstantoms.

Turėkime galvoje tai, kad nuo pat nepriklausomybės pradžios ūkininkaujantis ūkininkas iš viso išrašė tik 30 derliaus pardavimo sąskaitų ir tik tiek kartų gavo pajamų“, – sako I. Jankauskas.

Metodika reikalinga, kad padėtų priimti sprendimą dėl investicijos pagrįstumo

NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė patvirtina, kad šiuo metu iš tiesų rengiama nauja metodika, kuri bus rekomendacinio pobūdžio, padedanti projekto vertinimą atliekantiems darbuotojams operatyviau priimti sprendimą dėl planuojamos įsigyti investicijos pagrįstumo.

Metodikos kūrimo paslaugos įsigytos viešojo pirkimo būdu. Vadovaujantis sutartimi, sutartis sudaryta su metodiką rengiančiu Vytauto Didžiojo universitetu, jos parengimo galutinis terminas – 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo datos (2023-11-06).

„Rengiant šį dokumentą, bus atsižvelgiama į šiuolaikines technologijas, technikos ir įrangos pasiūlą rinkoje ir kt. Ji bus taikoma kompleksiškai, atsižvelgiant į jau turimą ir planuojamą įsigyti techniką / įrangą, planuojamą ūkio augimo potencialą“, – į klausimus portalui manoūkis.lt raštu atsakė NMA Komunikacijos skyriaus vedėja.

Jos teigimu, metodika bus derinama su NMA socialiniais partneriais, Ministerija. Ji bus taikoma 34 vnt. skirtingų kategorijų žemės ūkio technikos ir įrangos.

Beje, metodiką rengiantys VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai nuo bet kokių komentarų ir atsakymų į klausimus susilaikė dėl su NMA pasirašytos konfidencialumo sutarties.

Pagrindiniai kriterijai – dirvožemio tipas ir ūkio dydis

Viešųjų pirkimų portale viešinamoje Žemės ūkio technikos optimalių parametrų nustatymo metodikos parengimo paslaugų sutartyje ir techninėje specifikacijoje nurodoma, kad kuriama metodika turi padėti įvertinti tam tikrų žemės ūkio technikos ir įrangos kategorijų parametrų našumą atitinkamam dirvožemiui ir žemės plotui. Ji turi būti parengta atsižvelgiant į atliekamas skirtingas dirbimo funkcijas, technikos parametrus, technikos našumus, darbo valandų kiekius per dieną, važiavimų lauke skaičių, skirtingus dirvožemio tipus.

Rengiant metodiką turi būti remiamasi moksliniais tyrimais ir žemės ūkio technikos gamintojų techninių charakteristikų duomenimis, pateikiami skaičiavimo algoritmai, naudojimosi metodika instrukcija.

Pagal metodikos rengimo techninę specifikaciją, ji bus rengiama trimis etapais: pirmasis baigsis šių metų gale, antrasis – 2024 m. vasario 15 d., trečiasis – 2024 m. kovo 29 dieną.

Tad jau pirmosiomis kitų metų dienomis turėtų būti apibrėžta, kokiam dirvožemio tipui ir žemės plotui galima įsigyti tam tikrų parametrų traktorių, sėjamąją, skutiklį, purkštuvą, javų nuėmimo kombainą, plūgą, krautuvą, trąšų barstomąją, puspriekabę ar priekabą, kultivatorių, teleskopinį krautuvą.

Antruoju etapu bus nustatyti frezos, preso, grėblio, vartytuvo, vyniotuvo, volų, sodinamosios, bulvių nuėmimo kombaino, ravėtuvo, kratytuvo ir pašarų dalytuvo, trečiuoju – srutvežio, gyvulių transportavimo priekabos, savaeigio pašarų smulkintuvo, rinktuvinės priekabos, smulkintuvo, grūdų džiovyklos, grūdų valomosios, šakų smulkintuvo, smulkintuvo-žoliapjovės ir uogų skynimo kombaino parametrai.

Metodikos parengimo vertė – 18 150 Eur su PVM.