Vilnius. Ilgai derinta ir praėjusią savaitę patvirtinta Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo nustatymo metodika jau taikoma populiariausioms investicinės paramos priemonėms. Koks tai įrankis, kam jis reikalingas, kaip ūkininkai gali pasinaudoti joje pateikta informacija ir skaičiuokle, norėdami nusistatyti planuojamos investicijos atitiktį ūkio gamybiniam potencialui?

Į šiuos ir kitus ūkininkus dominančius klausimus, susijusius su Metodika ir jos taikymu, bandyta atsakyti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) surengtame nuotoliniame renginyje.

Metodiką ir jos taikymo principus pristatė NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktorius Kšištof’as Dokudovič’ius, o praktiniais patarimais, kaip naudotis, dalijosi vienas iš jos rengėjų – VDU Žemės ūkio akademijos atstovas doc. dr. Antanas Juostas.

Mažiau paklausimų ir pasiaiškinimų

NMA atstovas pabrėžė, kad spalio 7 d. patvirtinta Metodika jau taikoma pagal supaprastintą tvarką renkamoms priemonių „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ paraiškoms.

„Metodika sukurta siekiant, kad paraiškų teikėjams ir jų vertintojams būtų aišku, kaip vertinama investicijų atitiktis ūkio gamybiniam potencialui. Pareiškėjams ji leidžia suprasti kriterijus ir sumažina tikimybę gauti papildomų užklausų dėl investicijų atitikties, todėl paraiškų vertinimo procesas greitesnis ir sklandesnis.

Taikant šį įrankį per bandomąjį projektą paklausimų dėl investicijų, kurios atitinka Metodikoje nurodytas reikšmes, labai sumažėjo. Paklausimus teko rašyti tik dėl mažiau nei 10 proc. visų investicijų“, – naudą mato NMA atstovas.

Kitas privalumas – jei numatyta investicija pagal Metodiką atitinka ūkio gamybinį potencialą, pareiškėjui kartu su paraiška nereikia teikti jokių skaičiavimų. Jei planuoja įsigyti didesnio pajėgumo ir parametrų techniką, kartu su paraiška privalo pateikti skaičiavimus, pagrindžiančius investicijų atitiktį gamybiniam potencialui. Jei didesnių pajėgumų poreikis nepagrindžiamas, pareiškėjas kainų skirtumą turės padengti savo lėšomis.

Metodika bus taikoma kompleksiškai vertinant jau ūkyje turimą ir planuojamą įsigyti techniką, atsižvelgiant į verslo plane aprašytą planuojamą ūkio augimą, taip pat analizuojami visi ūkyje atliekami darbo procesai. Metodiką planuojama reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti, atsižvelgiant į technologines naujoves, technikos ir įrangos pasiūlą rinkoje.

„Tikimasi, kad Metodika užtikrins abipusį procesų skaidrumą ir sumažins administracinį darbo krūvį, o tai leis efektyviau priimti sprendimus dėl paramos skyrimo. NMA galės efektyviau naudoti savo išteklius, sumažės poreikis nagrinėti papildomus paaiškinimus dėl investicijų, kurios atitinka Metodikoje nustatytas reikšmes“, – sakė Š. Dokudovič'ius.

Suteikia galimybę įsigyti ūkio potencialą atitinkančią techniką

Metodikos rengėjas A. Juostas pabrėžė, kad jos tikslas – suteikti ūkininkui galimybę įsigyti tokio dydžio techniką, kuri atitiktų jo ūkio potencialą, leistų kuo greičiau sutvarkyti žemės plotus, nuimti javus, važiuoti į laukus tada, kai sąlygos tinkamos, pvz., purkšti, tręšti, ir gauti aukščiausios kokybės produkciją, už kurią mokama didžiausia kaina.

„Ieškodami, kaip suvokiamas ūkio potencialas, apžvelgėme daugybę Lietuvos ir užsienio mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių, kuriuose pabrėžiama, kad ūkininkas neturi su technika dirbti visą parą, tačiau svarbu atsižvelgti į geriausią laikotarpį ir terminus darbams atlikti. Metodika būtent todėl ir sudaryta iš dviejų dalių: aprašomosios su nuorodomis į svarbius literatūros šaltinius ir skaičiuoklės iš trijų lentelių.

Pirmoje lentelėje galima paskaičiuoti norimos įsigyti technikos našumą, antroje – kiek dienų reikėtų vienam ar kitam technologiniam procesui atlikti, trečioje – kiek variklio galios reikėtų pasirinktam padargui traukti“, – glaustai dokumento struktūrą pristatė A. Juostas ir praktiškai parodė, kaip reikėtų skaičiuokle naudotis.

Pirmoje technikos našumo skaičiavimo lentelėje pateikiama parametro reikšmė, kuriai įtakos turi važiavimo greitis ir laiko panaudojimo koeficientas (pasak rengėjo, šie dydžiai pateikti įvertinus daugybę veiksnių), taip pat našumas ha/val. ir val./ha. Keičiant parametro reikšmę, pvz., padargo darbinį plotį, keičiasi ir našumas. Beje, tik žaliame fone esantys skaičiai gali būti keičiami arba išplėstinėje lentelėje (trečioje) pasirenkami iš kelių variantų.

Antroje lentelėje galima pasitikrinti, kiek dienų darbams atlikti reikės su pasirinktų parametrų padargu ir ar tai atitiks rekomenduojamus terminus (jie pateikiami paskutinėje skiltyje).

Trečias dalykas – ar išsirinktam padargui traukti turite reikiamą traktorių? Pasak A. Juosto, atsakymą galima rasti trečioje skaičiuoklės lentelėje, kur naudojami tie patys parametrai parodo, kiek galios reikia vienam padargo darbinio pločio metrui. Šioje lentelėje papildomas kriterijus – dirvožemio / padargo tipas, kur taikoma išplėstinė parinktis pagal koeficientą – kai jis didesnis, variklio arklio galios poreikis taip pat didėja.

Klausimų daugiau nei atsakymų

Metodiką pristačiusieji sulaukė nemažai klausytojų klausimų raštu, tiesa, ne į visus juos buvo atsakyta, dauguma jų buvo labai konkretūs, pvz., kokio galingumo traktorių ar atitinkamą padargą galėtų įsigyti vieno ar kito dydžio ir krypties ūkis.

Vienam klausytojui kilo klausimas, kodėl prie traktorių negalima pasirinkti dirvožemio tipo, nors Metodikoje parašyta, kad traktoriaus galios poreikis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant dirvožemio tipą?

A. Juostas atkreipė dėmesį, kad traktoriai žemės ūkyje naudojami kaip traukiamoji jėga ir be padargų po laukus paprastai nevažinėja, todėl ir variklio galios poreikis skaičiuojamas pagal traukiamą padargą ir jo parametrus.

Buvo nemažai klausimų, susijusių su teleskopiniais krautuvais, rodančiais, kad šia technika ūkininkai ypač domisi. Metodikos rengėjas pripažino, kad skaičiuoklėje padaryta klaida – parametras turėtų būti ne kėlimo aukštis / svoris, o pasėlių plotas arba sąlyginis gyvulių skaičius, jei ūkis gyvulininkystės krypties. Ir pažadėjo kuo greičiau klaidą ištaisyti ir pateikti pakoreguotą variantą, kad paraiškas teikiantys ūkininkai galėtų pasiskaičiuoti investicijos atitiktį ūkio gamybiniam potencialui pagal pasėlių plotą arba sąlyginį gyvulių skaičių.

Ūkininkai domėjosi, kaip bus vertinama, jei pareiškėjas norės įsigyti mažesnių parametrų techniką nei apskaičiuota pagal Metodiką. NMA atstovas K. Dokudovič'ius atsakė, kad pareiškėjas turi teisę tai padaryti, tai nėra draudžiama. Gali rinktis ir galingesnę techniką, jei paraiškoje ar verslo plane numatytas ūkio augimas arba pateikiami tai pagrindžiantys skaičiavimai.

Kokio galingumo traktorių gali įsigyti 30 ha uogininkystės ūkis? Pasak K. Dokudovičiaus, iki 50 ha žemės ūkio naudmenų valdantys ūkiai gali įsigyti iki 90 kW galios traktorių, o nuo 51 iki 99 ha – 114 kW.

„Aišku, pareiškėjas gali pirkti ir galingesnį traktorių, dirbdamas 30 ha, tačiau bus žiūrima, kokia įranga bus agreguojama, pvz., specialus kombainas, kuriam reikia galingesnio traktoriaus“, – padargo parametrų svarbą traktoriaus galios poreikiui išskyrė NMA atstovas.

Atsakydamas į klausimą dėl platesnio padargo, konkrečiai 6 korpusų plūgo vietoj 3, įsigijimo tik tam tikram ūkio plotui įdirbti (ten, kur iškratomas mėšlas), A. Juostas pabrėžė, kad Metodika suteikia galimybę išsirinkti platesnį padargą, jei jam traukti ūkis jau turi traktorių ir jam nereikia papildomų investicijų.

NMA atstovai pažadėjo, kad į neatsakytus klausimus atsakymus bus galima rasti NMA tinklalapyje dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje. Tinklalapyje pareiškėjai taip pat gali susipažinti su Metodika ir jos priedais, paskaičiuoti norimos įsigyti technikos ir įrangos atitiktį ūkio gamybiniam potencialui, atsižvelgiant į dirbamos žemės plotą ir dirvožemio tipą.