Telšiai. Trankiai skambanti muzika, žmonių šurmulys, traktorių su plūgais ir šienavimo padargais burzgesys užliejo Nevarėnų miestelį ir aplinkinius laukus – čia vyko Nevarėnų bendruomenės šventė „Sveika, žalioji vasara“, sujungusi į vieną kelis renginius.

Miestelio pagrindinėje gatvėje išrikiuota įspūdingai atrodanti technika vėliau pajudėjo į laukus. Viename lauke renginio dalyviai galėjo susipažinti su Suomijos gamintojų „Valtra“ ir „Elho“ mašinomis, stebėti šienavimo technikos darbą, patys išbandyti naujausių Valtra traktorių ir teleskopinio krautuvo Merlo važiavimo ir manevravimo galimybes, apžiūrėti Berthoud purkštuvą.

Technika miestelio centre traukė žiūrovus ir šventės dalyvius

Kitame lauke sausros iškankintos žemės kietumą ir turimų plūgų tvirtumą išbandė vietiniai ūkininkai artojai. Nepabūgę dulkių debesų, jie demonstravo savo meistriškumą, kovodami dėl renginio generalinės rėmėjos bendrovės „Rovaltra“ taurės. Šventės baigiamasis akcentas – ansamblio „Jonis“ koncertas.

Pasak žemės ūkio technikos prekybos bendrovės „Rovaltra“ generalinio direktoriaus Romualdo Trainaičio, mintį per bendruomenės šventę pademonstruoti žemės ūkio techniką, pristatyti naujausias mašinas prieš dvejus metus pasiūlė Nevarėnų ūkininkas Vytautas Noreika.

Romualdas Trainaitis dėkojo ūkininkui Vytautui Noreikai už mintį per bendruomenės šventę pademonstruoti žemės ūkio techniką, o Nevarėnų seniūnijai ir bendruomenei – už suteiktą galimybę tai įgyvendinti

„Tad Nevarėnų seniūnijai ir bendruomenei pritarus, vietos gyventojams suteikiame galimybę susipažinti su naujausia žemės ūkio technika ir jos privalumais, atveždami ją į Nevarėnus. Manau, kad ši graži šventė taps kasmetine tradicija, o Nevarėnai bus traukos centras“, – per šventės atidarymą sakė R. Trainaitis.

Nevarėnų seniūnė Vilma Šakienė bendruomenės šventę prilygino specializuotai žemės ūkio technikos ir įrangos parodai. „Džiugu, kad ši paroda šiandien atvažiavo pas mus. Juk artima aplinka, bendrystė ir bendrumas, kaimynystė ir draugystė – patys svarbiausi dalykai“, – bendradarbiavimu su žemės ūkio technikos pardavėjais ir kitomis seniūnijomis džiaugėsi seniūnė.

Gamtos ir valdžios sprendimų pinklėse

Bendruomenę ir kitus šventės dalyvius sveikino Telšių r. savivaldybės meras Petras Kuizinas, administracijos direktorius Saulius Urbonas, Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas ir neseniai Žemaitijos karšte įkurtos Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos pirmininkas Jonas Kuzminskas.

Miestelio gatve traktoriai su prikabintais padargais juda į laukus

Visi jie pripažino, kad šiuo metu rajono žemdirbiai išgyvena itin sunkų laikotarpį, nes užsitęsusi sausra naikina ne tik javų pasėlius ir būsimą derlių, bet ir pievas bei ganyklas. Administracijos direktorius S. Urbonas pažadėjo kviesti Ekstremalių situacijų komisiją ir spręsti dėl ekstremalios situacijos paskelbimo Telšių rajone.

Jonas Kuzminskas pabrėžė, kad ūkininkavimas labai priklauso nuo dviejų veiksnių – gamtos ir valdžios. Jei pirmajai įtakos daryti neįmanoma, tai antrosios sprendimus galima paveikti. Tad jis pasinaudojo proga susirinkusiems žemdirbiams pranešti, kad dar su buvusiu žemės ūkio ministru Broniumi Markausku pavyko pasirašyti susitarimą dėl dirbamos žemės balo nustatymo peržiūrėjimo.

„Šis susitarimas – didžiulis pasiekimas, manau, kad ryžtingai ir nuosekliai dirbdami pasieksime, kad žemė iki 36,5 našumo balo bus vėl pripažinta nederlinga“, – atkaklaus darbo rezultatais neabejojo Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos pirmininkas, už pastangas ir svarų indėlį dėkodamas Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkui Vytautui Rakickui.

Telšių rajone vyrauja nederlingos žemės, tinkamos tik gyvulininkystei plėtoji. Pasak V. Rakicko, rajone laikoma apie 25 tūkst. galvijų, iš jų – 14 tūkst. melžiamų karvių. Deklaruota per 4 tūkst. ūkių valdų, nors realiai ūkininkauja apie 3 tūkst. ūkių.

Naujovė Lietuvoje – suomiškas presas-vyniotuvas

Bendruomenės šventėje demonstruotas žolės pjovimas priekine, ant traktoriaus priekinės pakabos pakabinta 3,3 m ir šonine 3,2 m darbinio pločio Elho žoliapjovėmis. Bendras šio junginio darbinis plotis siekė 6,5 m. Nupjauta gerokai peraugusi ir perdžiūvusi žolė buvo sugrėbta su Elho V-Twin 600 Flex grėbliu, pakabintu ant Valtra traktoriaus priekinės pakabos, ir iš karto supresuota naujuoju Elko Onliner Pro presu-vyniotuvu. Pasak bendrovės „Rovaltra“ pardavimo vadovo Justo Lukšto, toks dviejų operacijų atlikimas vienu važiavimu gerokai padidina našumą ir leidžia pašarų ruošimo darbus atlikti kur kas greičiau.

Demonstruotas žolės pjovimas priekine, ant traktoriaus priekinės pakabos pakabinta 3,3 m ir šonine 3,2 m darbinio pločio Elho žoliapjovėmis

Pirmą kartą mūsų šalyje demonstruotas Elko Onliner Pro – tai pastovios kameros presas-vyniotuvas, presuojantis 1,25 x 1,25 m matmenų ritinius. Žolė renkama 2,2 m pločio rinktuvu, turinčiu išskirtinę Hydro Balance sistemą, kuri užtikrina nepriekaištingą net nelygių paviršių kopijavimą. Beje, ši sistema montuojama ir Elho žoliapjovėse.

Preso smulkinimo mechanizmas sudarytas iš 25 peilių. Masė gali būti visai nesmulkinama arba dirbama pasirinktinai su 12 arba 25 peiliais. „Mašinos darbas automatizuotas, tad kai susukamas ritinys, jis automatiškai paduodamas ant vyniojimo stalo, kur apvyniojamas plėvele. Labai svarbu tai, kad operatorius gali pasirinkti, kur nori ritinį iškrauti, jis nėra iš karto numetamas ant žemės. Ši funkcija labai aktuali dirbant šlaite“, – naująją mašiną pristatė J. Lukštas.

Žolė sugrėbta su Elho V-Twin 600 Flex grėbliu, pakabintu ant Valtra traktoriaus priekinės pakabos, ir iš karto supresuota naujuoju Elko Onliner Pro presu-vyniotuvu, gaminančiu 1,25 x 1,25 m matmenų ritinius

Gyvas bendravimas – svarbiausia

Bendruomenės šventės ir lauko dienos sujungimo į vieną renginį sumanytojas, mišraus ūkio savininkas Vytautas Noreika neslėpė, kad ūkininkams įdomu pamatyti realiomis sąlygomis dirbančią techniką, patiems ją išbandyti, o ne tik klausyti vadybininkų kalbų. „Labai svarbu ir tiesioginis bendravimas – ūkininkų tarpusavyje ir su technikos pardavimo įmonės atstovais ir net vadovais. Šiais laikais, kai daugiausia bendraujame telefonais ir kitomis ryšio priemonėmis, tokia šventė primena tai, koks malonus gali būti gyvas bendravimas“, – tokio pobūdžio šventės naudą įžvelgė V. Noreika.

Mišraus ūkio, kurį sudaro pieniniai ir mėsiniai galvijai, šeimininkas su bendrove „Rovaltra“ bendradarbiauja nuo 2003 m., beveik visa ūkyje naudojama technika, pradedant dviem Valtra traktoriais ir Merlo krautuvais, baigiant Berthoud purkštuvu ir Elho šienavimo mašinomis, įsigyta iš šios įmonės.

„Įmonės vadovas – labai šiltas, paprastas, plačios dūšios žmogus, galbūt mūsų ir mentalitetas panašus, nes tapome labai gerais draugais. Įmonės siūlomos technikos pagrindą sudaro šiaurietiškame krašte sukurtos mašinos, abiejų šalių klimatinės sąlygos gana panašios, todėl bandau ir aš kurti suomišką ūkį Lietuvoje“, – technikos pasirinkimo kriterijų neslėpė Nevarėnų ūkininkas. Jis dirba per 300 ha žemės, daugiau kaip pusę jų skiria grūdiniams augalams, likusią – pievoms ir ganykloms savo 140 mėsinių galvijų ir pieninių karvių bandai.

Atidžiai technikos darbą stebėję Edmundas ir jo sūnus Rolandas Padervinskiai prisipažino, kad į šventę juos atviliojo galimybė pabendrauti su kolegomis, pasidalyti savo rūpesčiais ir pastebėjimais, nes dirbant kasdienius ūkio darbus dažniausiai tam nelieka laiko.

Iš kairės: Mažeikių r. ūkininkas Edmundas Padervinskis, „Rovaltra“ pardavimo vadovas Justas Lukštas ir Rolandas Padervinskis

Mažeikių r., Sedoje, Edmundas dirba 230 ha žemės, turi 140 melžiamų karvių ir 100 galvų prieauglio, Rolandas valdo 170 ha augalininkystės ūkį. Ir tėvas, ir sūnus vienbalsiai tvirtino, kad tokio sunkaus laikotarpio per visą jų ūkininkavimo laikotarpį (Edmundas ūkininkauja 26, Rolandas – 10 m.) dar nebuvo.

„Ūkininkaujame nederlingose žemėse, be to, senokai mūsų krašte ir lijo, tad 60 proc. žiemkenčių sunyko, pievos išdžiūvo. Jei pernai 1 900 šienainio ritinių gyvuliams šerti pagaminome, tai šiemet tik 800 pavyko susukti. Jei anksčiau iš hektaro 12–14, kai kur net 20 ritinių būdavo, tai šiemet vos 4–6 ritiniai teišėjo. Panašu, kad pusę bandos reikės ant peilio paleisti“, – optimizmu netryško Edmundas.
Jis piktinosi vietinės valdžios delsimu skelbti ekstremalią padėtį dėl sausros, taip pat užmoju keisti bazinius pieno rodiklius. „Mes tiek metų dirbome ta kryptimi, kad melžtume riebesnį ir baltymingesnį pieną. Mano bandos pienas yra 4,8 proc. riebumo ir 3,7 proc. baltymingumo. Dabartinė pieno kaina juokinga, tačiau perskaičiavus ir pritaikius koeficientą už tokių rodiklių pieną gaudavau gerokai daugiau. Dabar jei melši geresnių rodiklių pieną, daugiau negausi, bet jei prastesnių – atskaičiuos“, – laukiančiais pokyčiais piktinosi Mažeikių r. ūkininkas.
MŪ inf.