Akademija (Kėdainių r.). Septynerius metus 25-iuose Lietuvos ūkiuose specialistai vertins, kaip sekasi mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas.

Tai dalis tarptautinio projekto, skirto klimato kaitos požiūriu pažangiam ūkininkavimui spartinti. Kuriamas bandomųjų ūkių tinklas apims 1500 Europos ūkių.

Atrinktuose augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose bus demonstruojami pažangūs sprendimai, padedantys mažinti žemės ūkio poveikį klimato kaitai. Juose naudodami Europoje pripažintus skaitmeninius įrankius, konsultantai vertins ŠESD emisijas ir sudarys kiekvienam pritaikytus emisijų mažinimo planus. Rezultatais bus dalijamasi ūkiuose organizuojamose lauko dienose.

Tarptautiniame projekte „Climate Farm Demo“ mūsų šaliai atstovauja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Darbus ūkiuose atliks rajonų biurų konsultantai.

Atrinktos ŠESD skaičiuoklės

Užsienyje įvertinti ŠESD išmetimą ūkyje ir stebėti emisijų pokyčius naudojamos skaičiuoklės. Viešai prieinamų įrankių, sukurtų arba pritaikytų naudoti Lietuvoje, nėra.

Konsultavimo tarnybos specialistai, pasinaudoję projektine informacija, atrinko skaičiuokles, kurios geriausiai tiktų Lietuvos sąlygomis: Jungtinėje Karalystėje augalininkystės ūkiams sukurtą „Cool Farm Tool“ ir Prancūzijoje gyvulininkystės ir mišriems ūkiams sukurtą „Cap‘2er“.

Jos bus naudojamos vertinant dujų emisijas kiekviename iš 25 projekte dalyvaujančių ūkių.

Emisijos skaičiuojamos vertinant dirbamos žemės plotus, jų naudojimo paskirtį, informaciją apie dirvožemį, pasėlius ir gyvulius, sunaudotą kurą, trąšas.

„Atlikus emisijų skaičiavimą, ūkininkai gauna duomenis apie taršiausias ūkininkavimo sritis, o pakeitus vienas ar kitas reikšmes gali pamatyti, kaip keistųsi ūkio emisijos, sudaryti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo veiksmų planą“, – sako Konsultavimo tarnybos Inovacijų paramos specialistas dr. Justas Mingaila.

Norint įvertinti emisijas ir ypač anglies kaupimą, reikia tikslių duomenų apie dirvožemį (ūkininkams šią paslaugą teikia Konsultavimo tarnybos laboratorija).

Kaip prisitaikyti prie klimato kaitos

„Prisitaikymas prie klimato pokyčių ūkio lygiu yra labai svarbu“, – sako Konsultavimo tarnybos Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla. Jis akcentuoja svarbiausius prisitaikymo aspektus: tręšimas ir purškimas kintama norma, adaptuotų augalų auginimas, su ekosistema suderinamas drenažas ir lietaus vandens surinkimas, augalų parinkimas pagal subrendimo laiką, pasėlių įvairumas ir sėjomaina, dengiamieji augalai, Min till, No Till technologijos, efektyvus drėkinimas.

Gyvulininkystės ūkiuose – gyvulių veisimas siekiant didesnio prisitaikymo ir produktyvumo, ganyklų, gyvulių auginimo sąlygų gerinimas, esamų ir naujų ligų prevencija.

Žemės ūkis ir miškininkystė yra tos veiklos sritys, kurios ne tik skleidžia ŠESD, bet ir neutralizuoja. Ūkininkai jau dabar naudoja įvairias šių dujų mažinimo priemones: nearimė žemdirbystė, tarpiniai pasėliai, išmaniosios technologijos, dirvožemio tyrimai, tręšimo planavimas ypač kintamosiomis normomis,  ekologinis ūkininkavimas ir kt., kurias naudodami kartais net nežino apie jų naudą klimatui.