Vilnius. „Citadele“ banko duomenys rodo, kad Lietuvos ūkininkai šiais metais skolinasi aktyviau – per tris šių metų ketvirčius suteiktas finansavimas buvo beveik 15 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Į banką žemės ūkio įmonės, ūkininkai ir juos vienijantys kooperatyvai dažniausiai kreipėsi dėl lėšų žemės ūkio technikai ir įrangai, investiciniams plėtros projektams, taip pat planuodami įsigyti daugiau žemės.

„Profesionaliai žemės ūkiu besiverčiantys ūkiai planuoja investicijas, kurios leistų modernizuoti ūkį, automatizuoti darbus ir taip padidinti jų efektyvumą. Be to, pastebime tendenciją, kad, gerėjant finansinei situacijai, ūkininkai aktyviau kreipiasi dėl jau turimų finansinių įsipareigojimų refinansavimo.

Lietuvoje gana dažna praktika, kai sėklas ir trąšas ūkininkams tiekėjai parduoda su atidėtu mokėjimu, t. y. atsiskaitoma, kai nuimamas derlius. Nors tai leidžia nestabdyti darbų (tai ypač svarbu prasidėjus ūkininkavimo sezonui), kartais dėl to tenka mokėti dviženkles metines palūkanas. Daugėja ūkių, kurie kreipiasi į banką dėl apyvartinių lėšų ir už jas perka sėklas ir trąšas, kad sumažintų įsipareigojimus tiekėjams“, – komentuoja „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis.

Daugiau nei 40 ūkių, auginančių grūdines kultūras, vienijantis žemės ūkio kooperatyvas „Radviliškio aruodas“ – viena žemės ūkio bendrovių, kuriai šiais metais „Citadele“ bankas suteikė 1 milijono eurų kredito limitą apyvartinėms lėšoms.

„Esame jaunas, trečius metus veikiantis, kooperatyvas, tačiau jaučiamės jau užaugę ir sustiprėję, užsitarnavę pasitikėjimą, todėl kreipėmės į banką paskolos su valstybės (Žemės ūkio paskolų garantijų fondo) garantija“, – sako kooperatyvo vadovas Renatas Lemežis.

Kooperatyvo atstovas taip pat teigia, kad žemės ūkio veikla neturėtų būti matuojama pagal vienų metų derliaus rezultatus. „Galbūt šiais metais kai kurie ūkiai galės lengviau atsikvėpti, ypač tie, kurie nukentėjo nuo sausrų per pastaruosius kelerius metus. Tačiau vertinti žemės ūkio veiklą tik pagal vienų metų rezultatus būtų subjektyvu.

Pandemija taip pat turėjo įtakos žemės ūkiu besiverčiančioms įmonėms: strigo vežimai, trūkinėjo tiekimas, augo darbų sąnaudos, tačiau žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos taip nekilo. Tad žemės ūkio sektoriaus atstovams, ypač mažiesiems ūkiams, išgyventi be valstybės paramos būtų sunku“, – sako kooperatyvo „Radviliškio aruodas“, kurio nariai valdo apie 9 tūkst. hektarų žemės, vadovas R. Lemežis.

Finansuodami žemės ūkį bankai įprastai orientuojasi į stambesnius ūkius, žemės ūkio bendroves ar į kooperatyvus susijungusius šeimų valdomus ūkius.

„Daugiau nei 3 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto sukuriantis žemės ūkis išlieka svarbiu mūsų ekonomikos sektoriumi, todėl būtina investuoti į tvaraus ūkininkavimo projektus, didinančius veiklos efektyvumą. Nors istoriškai taip susiklostė, kad Lietuvoje veikia daug smulkių žemės ūkių, kuriems dirbant pavieniui sunkiau ir realizuoti produkciją, ir mažiau galimybių plėstis, visgi pastebime, kad ūkiai stambėja – jie kooperuojasi, stengiasi įsigyti daugiau žemių.

Tai rodo ir mūsų banko statistika – daugėja ūkininkų, kurie kreipiasi dėl finansavimo įsigyti daugiau dirbamosios žemės. Šiemet beveik 13 proc. suteikto finansavimo ūkininkams buvo skirta žemei pirkti“, – sako „Citadele“ atstovas D. Burdaitis.

„Citadele“ inf.