Jonava. Šiandien, spalio 13-ąją, minima Pasaulinė trąšų diena. Ši data pasirinkta ne atsitiktinai – 1908 metais, būtent šią dieną, norvegų mokslininkai Fritz Haber ir Carl Bosch patentavo amoniako sintezės iš ore esančio azoto, procesą. Už šį išradimą jiems buvo suteikta Nobelio premija chemijos srityje. Vadinamasis Haber-Bosch patentas davė pradžią „Žaliajai revoliucijai“, kurios dėka daugelyje besivystančių šalių ženkliai pagerėjo gyventojų aprūpinimas maistu.

Mokslininkai skaičiuoja, kad jeigu prieš daugiau nei 70 metų vienas ūkininkas turėjo išmaitinti apie dvi dešimtis asmenų, tai dabar šis skaičius yra išaugęs mažiausiai 7,5 karto. Tai reiškia, kad pakankamas derliaus užtikrinimas yra įmanomas tik trąšų pagalba.

Pavyzdžiui, yra paskaičiuota, kad 1 kilogramas gryno azoto trąšų padeda papildomai išauginti maždaug 22 kilogramus grūdų. Net 98 proc. dirvožemio visame pasaulyje pasižymi per mažu augalams reikalingu azoto kiekiu, tad būtent azoto trąšų naudojimas padeda kultivuojamą žemę padaryti derlingesne.

Europos trąšų gamintojai susiduria su iššūkiais

Nepaisant augančio trąšų poreikio visame pasaulyje, pastaraisiais metais žemės ūkio sektorius ir trąšų gamintojai susiduria su iššūkiais.

Pirmuoju išbandymu tapo COVID-19 pandemijos metu įvairiose pasaulio šalyse paskelbtas karantinas. Nors žmonės „užsidarė“ namuose, maisto poreikis nesumažėjo, atvirkščiai – padidėjo. Trąšų gamintojams teko ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti nepertraukiamą gamybą, o žemės ūkio sektoriaus atstovai, susidurdami su logistikos ir kitais iššūkiais, stengėsi užtikrinti derlių bei jo kokybę. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad jeigu tokio dydžio šalies kaip Danija ūkininkai nustotų dirbti 3 mėnesius, maisto pritrūktų daugiau nei 18-kai milijonų žmonių.

Pasak didžiausios Baltijos šalyse trąšų gamintojos įmonės „Achema“ generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko, šiuo metu Europos trąšų gamintojai išgyvena krizę, kurią sukėlė drastiškai augančios dujų kainos. Taip nutiko dėl to, kad didžiąją dalį trąšų gamintojų produkcijos savikainos sudaro gamtinių dujų kaina. Tai reiškia, kad gamyklų veikla tampa nuostolinga.

Įmonės renkasi įvairius kelius: uždaro gamyklas, stabdo produkcijos gamybą arba ženkliai mažina darbo pajėgumus. Visų šių procesų pasekmė – mažėjanti trąšų pasiūla, taip pat augančios maisto produktų kainos.

„Jeigu ūkininkai pirks brangesnes trąšas, jie turės ir brangiau parduoti savo derlių. Jei rinksis mažiau tręšti, tuomet gaus mažesnį derlių, kuris dėl to irgi taps brangesnis. Brangesnis derlius reiškia augančias maisto kainas ne tik Lietuvoje, nes dujų krizė ištiko visą Europą.

Pirmieji Europoje sprendimą dėl trąšų pirkimo turės priimti Prancūzijos ir Ispanijos ūkininkai, kadangi pas juos pavasaris ateina anksčiausiai – vasarį. Jų pavyzdžiu, tikėtina, paseks ir kitos Europos valstybės. Įvairūs skaičiavimai rodo, kad esant dabartinėms kainoms, pirkti trąšas ir gauti didesnį derlių jiems vis dar apsimoka“, – įsitikinęs R. Miliauskas.

Pabrango beveik du su puse karto

Pasak koncernui „Achemos grupė“ priklausančios bendrovės „Agrochema“ generalinės direktorės Audronės Kuskytės, dabar, kai daugelis trąšų gamyklų Europoje stabdo veiklą arba mažina savo gamybos pajėgumus, akivaizdžiai formuojasi azoto trąšų trūkumas, kurio ne Europos gamintojai nesugebės patenkinti.

„Šie metai yra fenomenalūs trąšų rinkoje. Skirtinguose regionuose trąšos brango skirtingai, bet vidutiniškai pasaulyje azoto trąšos, pavyzdžiui, lyginant praėjusių metų spalį su šių metų tuo pačiu mėnesiu, pabrango beveik du su puse karto.

Azotinių trąšų trūkumas turi tiesioginės įtakos grūdinių kultūrų derlingumui, jo kiekiui ir kokybei. Jei augalai negauna pakankamai azoto, praktiškai neįmanoma pasiekti vidutinio ir didelio derliaus bei aukščiausios kokybės, arba jų gaunama minimaliai. Tad jei ūkininkai nuspręs ieškoti alternatyvų ar mažinti tręšimo normą, kitų metų derlius bus nepalyginamai mažesnis, o tai reiškia augančias maisto ir kitų prekių kainas “, - sako A. Kuskytė.

Trąšų poreikis stipriai augs

Minėdama Pasaulinę trąšų dieną Europos trąšų gamintojų asociacija (Fertilizers Europe) šiemet didelį dėmesį skiria jaunajai žemės ūkio sektoriaus kartai. Tikimasi, kad ji padės rasti inovatyvius sprendimus ir praktiškus įrankius, kurie padės išlaikyti Europos žemės ūkio stabilumą ir užtikrinti kasmet augantį maisto produktų poreikį.

Yra apskaičiuota, kad net pusė žmonijos populiacijos turi maisto tik efektyvaus mineralinių trąšų naudojimo dėka. Apie 3 mlrd. pasaulio gyventojų maisto turi tik dėl trąšų. Mokslininkai prognozuoja, jog per ateinančius 30 metų žemės gyventojų skaičius išaugs nuo 7,5 iki 9,7 mlrd., todėl trąšų poreikis stipriai augs.

„Agrochema“ inf.