Vilnius. „Nepaisant to, kad ilguoju laikotarpiu klimato kaita gali turėti tam tikrą teigiamą poveikį Lietuvos žemės ūkiui, temperatūros svyravimai, krituliai bei ekstremalūs oro ir klimato reiškiniai kasmet daugiau ar mažiau pakenkia derliui ir gerokai sumažina prognozuojamą ekonominę naudą ūkininkams“, – sako draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodis.

Palyginti su praėjusiais metais, prognozuojamas Lietuvos ūkininkų derlius šiemet turėtų būti apie 15 proc. didesnis dėl didesnio žieminių kviečių derlingumo. Pastarieji sudaro daugiau nei 56 proc. visų užauginamų javų. Tačiau prognozuotą derlių vidutiniškai iki 5 proc. sumažino pirmaisiais vasaros mėnesiais šalyje vyravęs stiprus vėjas, lietus ir kruša.

„Šaltasis sezonas ūkininkams yra ypatingai svarbus, kadangi daugiausiai Lietuvoje auginama žieminių kultūrų. Pavyzdžiui, vien pernai žieminiai javai sudarė 50 proc. visų deklaruotų pasėlių, žieminiai rapsai – 12,5 proc. Šiemet prognozuojamas didesnis derlius ūkininkus motyvuoja dar labiau saugoti savo pasėlius.

Žinoma, tam tikrus dalykus suvaldyti mūsų ūkininkai gali – pasirinkti tinkamą žemės dirbimo techniką, sėti optimaliu laiku, kokybišką arba sertifikuotą sėklą, planuoti tręšimą pagal augalų poreikį, laiku panaudoti augalų apsaugos priemones. Tačiau meteorologinės sąlygos, deja, jiems nepaklūsta“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Augalininkystė dėl nenuspėjamų oro sąlygų yra viena rizikingiausių ūkio šakų. Neprognozuojamos oro sąlygos lemia neatliktus darbus, nenuimtą derlių ar vėluojančią sėją. Viena iš nemalonių gamtos išdaigų yra rudeninės liūtys, kurios arba sunaikina derlių, arba iki pavasario priverčia atidėti sėją.

„Nors dėl šiltų žiemų ūkininkai apie įšalą, rodos, sau nebesuka galvos, realūs kiti pavojai. Pavyzdžiui, kruša dažniausiai reiškia pasėlių sunaikinimą, o dėl šiltą žiemą iškritusio bei auginamas kultūras užklojusio sniego augalai gali imti šusti. Negana to, po šiltos žiemos augalai yra jautresni pavasarinėms šalnoms, kurios būdingos mūsų kraštui, o kur dar neigiama laukinių gyvūnų įtaka ūkiui. Nepaisant visų išvardintų grėsmių, šalyje draudžiama dar tik menka dalis pasėlių.

Lietuvoje deklaruojama apie 1,6 mln. hektarų draustinų pasėlių, iš kurių pernai apdrausti buvo tik penktadalis“, – teigia D. Juodis.

Lietuvos banko duomenimis, pernai Lietuvoje sudaryta 2,2 tūkst. pasėlių draudimo sutarčių, įmokos siekė 8,15 mln. eurų, atlyginta 641 žala už 3,03 mln. eurų. Palyginti su 2018 metais, įmokų skaičius išaugo 40 proc., o išmokų – 45 proc.

Drausti pasėlius ir mažinti galimus nuostolius šalies ūkininkai yra skatinami finansinėmis priemonėmis, iki 70 proc. draudimo įmokų kompensuojama iš Europos Sąjungos lėšų, o iki 50 proc. – iš valstybės biudžeto.

Pagal BTAinf.