Gyventojai turimų paskolų grąžinimui pernai vidutiniškai skyrė 25,7 proc. savo pajamų - 2,8 procentinio punkto mažiau nei 2015 metais. Lietuvos banko duomenimis, paskoloms grąžinti skiriamų pajamų dalis mažėjo jau ketvirtus metus iš eilės.

Bendrai namų ūkių išlaidos paskoloms grąžinti pernai sudarė 1,67 mlrd. eurų - 14,3 proc. daugiau nei 2015-aisiais, vidutiniškai vienas paskolų turintis namų ūkis įsipareigojimams vykdyti per mėnesį skyrė 215 eurų, arba 10 eurų mažiau nei prieš metus, teigiama Lietuvos banko pranešime.

"Atlyginimams sparčiai augant, o palūkanoms tebesant rekordiškai mažoms, paskolų įmokoms mokėti skiriama gyventojų pajamų dalis toliau nuosekliai mažėjo", - pranešime sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta.

2016 metų pabaigoje namų ūkiai turėjo 1,2 mln. negrąžintų paskolų, kurių likutinė vertė siekė 8,2 mlrd. eurų. Didžiausia paskolų dalis pagal skaičių teko vartojimo paskoloms - 46 proc., hipotekos paskolos, apimančios ne tik paskolas būstui įsigyti, bet ir kitos paskirties paskolas, kurioms gauti kaip užstatas buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, sudarė 17,1 proc. visų paskolų, finansinė nuoma (lizingas) - 2,8 proc., kiti įsipareigojimai (pavyzdžiui, sąskaitos kreditas, išsimokėtinai parduotas turtas) - 34,1 procento.

Kaip ir anksčiau, pagal paskolų vertę didžiausią visų paskolų dalį (85,6 proc.) sudarė hipotekos paskolos - jų likutinė vertė gruodžio pabaigoje siekė 7 mlrd. eurų, arba 0,7 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus.

2016 metais namų ūkiams buvo suteikta beveik 400 tūkst. naujų paskolų - 68 proc. daugiau nei 2015 metais (prie spartesnio suteiktų paskolų skaičiaus augimo prisidėjo tai, kad pernai duomenis pradėjo teikti vartojimo paskolų davėjai ne kredito įstaigos ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriai). Pernai daugiau nei 70 proc. visų suteiktų naujų paskolų skaičiaus sudarė vartojimo paskolos.

Suteiktų naujų paskolų vertė padidėjo 18 proc. iki 1,7 mlrd. eurų, o sparčiausiai didėjo (38 proc.) finansinės nuomos (lizingo) paskolos. Vidutinė pernai suteiktų hipotekos paskolų pradinė suma, nurodyta sutartyje, sudarė 48,5 tūkst. eurų - 4,97 tūkst. eurų daugiau nei prieš metus. Vidutinė finansinės nuomos (lizingo) sutarties suma buvo lygi 9,8 tūkst. eurų (1,7 tūkst. eurų daugiau nei prieš metus), o vartojimo paskolų - 1,5 tūkst. eurų (211 eurų mažiau).

Daugiausia paskolų 2016-ųjų pabaigoje turėjo namų ūkiai, kurių suaugusių narių amžiaus vidurkis buvo 30-39 metai - jiems teko 29,6 proc. visų namų ūkių turimų paskolų skaičiaus, o jų vertė sudarė 46,9 proc. visų paskolų vertės. Vertinant tik pagal naujas pernai suteiktas paskolas, didžiausia jų vertės dalis (47 proc.) teko namų ūkiams, kurių suaugusių asmenų amžiaus vidurkis sudarė 25-34 metus.

6,4 proc. namų ūkių, turinčių hipotekos paskolą, bankams įkeisto turto vertė buvo mažesnė nei likusi mokėti paskolos vertė. Tokių namų ūkių Lietuvoje buvo 11,3 tūkst., jų įkeisto turto vertė sudarė 289,3 mln. eurų, tačiau bankams šie namų ūkiai tebebuvo skolingi 470,7 mln. eurų. Imant bendrai, būsto paskolas namų ūkiai bankams buvo įkeitę daugiau nei du kartus didesnės vertės turtą - bendra hipotekos paskolų užtikrinimo priemonių vertė (įskaitant ir kitą nei nekilnojamasis turtą) sudarė 14,9 mlrd. eurų

Pernai vidutinis suteiktų naujų hipotekos paskolų ir įkeisto turto vertės santykis buvo didžiausias nuo 2011 metų ir sudarė 75,9 proc., 2015 metais šis santykis buvo šiek tiek mažesnis - 74,8 procento.