Vilnius. 2020 m. liepos – rugpjūčio mėn. atliktos standartinės „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, pasitikėjimas Europos Sąjunga tarp europiečių išlieka stabilus (43 proc.).

Penkiolikoje valstybių narių dauguma respondentų pasitiki ES. Nors, siaučiant koronaviruso pandemijai, Lietuvos gyventojų pasitikėjimas ES sumažėjo 7 procentiniais punktais, jis išlieka vienas aukščiausių (po Airijos ir Danijos) ir siekia 59 proc.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga tebėra didesnis nei pasitikėjimas nacionaliniais parlamentais (36 proc. europiečių) ar vyriausybėmis (40 proc. europiečių). Lietuvoje atitinkamai 16 proc. pasitiki šalies Parlamentu, o 38 proc. – Vyriausybe, bet pasitikėjimas, palyginti su 2019 m. rudeniu, išaugo (nuo 13 proc.Parlamentu ir nuo 32 proc. Vyriausybe).

Paprašyti įvardyti, su kokiomis svarbiausiomis problemomis susiduria Lietuva, 46 proc. respondentų šalyje nurodė augančias kainas, infliaciją bei pragyvenimo kainą. Palyginti su 2019 m. rudeniu, šios kaip didžiausios problemos, su kuria susiduria Lietuva, svarba sumažėjo 6 procentiniais punktais. Toliau pagal svarbą sąraše rikiuojasi sveikata (27 proc.), ekonominė situacija (22 proc.), nedarbas (21 proc.).

Paklausti apie aktualiausias problemas, su kuriomis susiduria visa ES, Lietuvos piliečiai minėjo imigraciją (30 proc.), ekonominę padėtį (25 proc.) ir terorizmą (19 proc.). Daugiau kaip trečdalis (35 proc.) ES piliečių kaip aktualiausią problemą, su kuria susiduria ES, paminėjo ekonominę padėtį – šis skaičius nuo 2019 m. rudens padidėjo 16 p. p., ir ši problema iš trečios vietos pakilo į pirmą.

Europiečiai taip pat nerimauja dėl valstybių narių viešųjų finansų būklės (23 proc.) ir imigracijos (23 proc.). Per koronaviruso pandemiją ketvirta pagal svarbą ES lygmens problema tapo sveikata (22 proc. europiečių, 16 proc. lietuvių).

Europiečių nuomonės dėl priemonių, kurių ėmėsi ES institucijos kovodamos su koronaviruso protrūkiu, išsiskyrė (45 proc. – patenkinti ir 44 proc. – nepatenkinti). Tuo tarpu LietuvojeES atsaku patenkinti 59 proc. apklaustųjų, o nepatenkinti 28 proc.

Visgi devyniolikoje valstybių narių dauguma respondentų ES kovos su pandemija priemonėmis patenkinti. 80 proc. lietuvių (62 proc. europiečių) tiki, kad ateityje ES priims tinkamus sprendimus. Lietuviaidažniausiai mini šiuos ES reagavimo į koronaviruso pandemiją prioritetus: numatyti finansines priemones gydymui ar vakcinai sukurti (37 proc.), užtikrinti griežtesnę ES išorinių sienų kontrolę (34 proc.), parengti strategiją, kaip įveikti panašią krizę ateityje, ir vystyti Europos sveikatos politiką (po 30 proc.).

Šiame tyrime paklausus apie Europos žaliojo kurso tikslus, daugiausiai respondentų tiek Lietuvoje, tiek visoje ES kaip svarbiausius prioritetus nurodė atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą (41 proc. lietuvių, 52 proc. europiečių) ir kovą su plastiko atliekomis bei vienkartinių plastiko gaminių problemos sprendimą (59 proc. lietuvių, 49 proc. europiečių).

Daugiau nei trečdalis lietuvių (37 proc.) mano, kad svarbiausias prioritetas turėtų būti bioįvairovės apsauga (29 proc. europiečių), taip pat žiedinės ekonomikos skatinimas (33proc. lietuvių, 36 proc. europiečių) ir suvartojamo energijos kiekio mažinimas (32proc. lietuvių, 31 proc. europiečių). 

Kiekvienais metais „Eurobarometro“ tyrime respondentų klausiama, kokią – optimistinę ar pesimistinę – jie mato Europos Sąjungos ateitį. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje 75 proc. apklaustųjų (Europoje 60 proc.) į ES ateitį žiūri optimistiškai.

Visa „Eurobarometro“ ataskaita yra čia.

EK inf.