Vilnius. Urbanizuotos teritorijos turėtų pereiti savivaldos žinion, o Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ateityje turėtų užsiimti tik žemės ūkio paskirties žemės valdymu.

Tokia svarbiausia idėja aptarta pirmadienį Prezidentūroje vykusioje nuotolinėje diskusijoje dėl valstybinės žemės valdymo bei administravimo politikos. Diskusijoje, sukėlusioje daug aistrų, dalyvavo aplinkos, žemės ūkio ministrai, NŽT, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Seimo komitetų vadovai, rajonų ir miestų merai.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigė, kad Seimo pavasario sesijoje bus teikiamos Žemės įstatymo pataisos – jomis siekiama peržiūrėti žemės naudojimo politiką, o dalį NŽT funkcijų perduoti savivaldai.

„Urbanizuotos teritorijos tikrai turėtų pereiti savivaldai, o žemės ūkio paskirties žemę reikėtų palikti NŽT ir Žemės ūkio ministerijos priežiūrai“, – diskusijoje teigė K. Starkevičius.

Tai, kad savivaldai reikia atiduoti žemės valdymą, įsitikinęs ir Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

„Jūs net neįsivaizduojate, kiek yra sugaištama laiko biurokratijai norint nutiesti šaligatvį, privažiavimą prie objekto valstybinėje žemėje. Neretai pakliūname į tokias absurdiškas situacijas, kai privažiavimą nutiesti galima, o automobilių stovėjimo vietų ne, kadangi tam pritarimo (iš NŽT – BNS) jau nebegauname. Ir išeina tokie kreivi šleivi projektai, kurie nei miestiečių lūkesčių neatitinka, nei gyvenimo kokybę užtikrina“, – kalbėjo M. Pakalnis. 

NŽT vadovas Laimonas Čiakas suabejojo, ar žemės valdymą išskaidžius 60-čiai savivaldybių, pastarosios bus pajėgios tinkamai administruoti žemę. 

„Aš pakviesčiau žiūrėti ne tik į tai, ką mes gal ir netobulo turime, bet taip pat vertinti ir tai, kam norime atiduoti tas funkcijas. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad net 84 proc. savivaldybių nekilnojamojo turto planavimas yra fragmentiškas, dešimtyje išvis nėra jokio planavimo.

O pagal naujausią STT apklausą matosi, kaip NŽT dingsta iš korupcijos žemėlapio, o savivaldybių atveju tai labai išryškinta – tiek verslas, tiek valstybės tarnautojai, tiek gyventojai mato labai didelį korupcijos lygį savivaldybėse“, – aiškino L. Čiakas.

Tuo metu savivaldybių atstovai piktinosi NŽT abejonėmis dėl jų gebėjimų perrimti dalį jos funkcijų.  

„Naratyvas yra toks: jeigu kažkas su NŽT veikla negerai, tai ne NŽT kaltė, o teisės aktų netobulumas. Na, o neduok, Dieve, savivaldai perduosim žemę, tai bus apskritai nekontroliuojamas chaosas valstybėje: 60 atskirų lietuvių su atskiromis tvarkomis ir kiekviena iš tų lietuvių galės netrukus paskelbti savo nepriklausomybę", – ironizavo Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.

„Dėl plėtros, dėl kasdieninių klausimų sprendimų šiandien savivalda neturi įrankių ir kalbėkim tai atvirai. Beje, pas mus pasikeitė vadovas (NŽT skyriaus – BNS) ir labai skirtingai pasikeitė reguliavimas: ankstesnis vadovas vienaip traktavo, kitas vadovas kitaip traktuoja tą patį teisės aktą ir tada reikia dar važiuoti į Vilnių pas trečią vadovą aiškintis, kaip mums susiprasti“, – kalbėjo Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Prezidentūros nuomone, pokyčiai NŽT veikloje yra neišvengiami. 

„Visi pritaria, kad pokyčių reikės, tai šitą procesą nemanau, kad viena institucija galėtų kažkaip sustabdyti arba iš esmės įtakoti. Čia yra valstybės reikalas, o ne vienos institucijos klausimas“, – diskusiją apibendrino prezidento vyriausiasis patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius.

BNS inf.