

Akademija (Kauno r.). Aleksandro Stulginskio universitete dvi dienas vyko tarptautinis mokslinis renginys, skirtas aktualiausiai žemės ūkio ir regionų problematikai. Jame dalyvavo apie 400 įvairių šalių mokslininkų, žemdirbių, verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovų, politikų.
Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta kaimo plėtrai, surengta jau aštunt. Jos dalyvius pasveikino ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas.
Pasak ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanės prof. Astridos Miceikienės, tarptautinė konferencija suburia mokslininkus, galinčius pasidalinti vykdomų tyrimų rezultatais, turinčius įžvalgų, kaip užtikrinti sklandžią kaimo plėtrą, įvardyti žemės ūkio vystymąsi stabdančias problemas bei priimti sprendimus bendriems mokslo tyrimams atlikti, projektams rengti, taip skatinant mokslo indėlį į kaimo plėtrą ir žemės ūkį.
„Kaskart šių konferencijų metu pasirenkama vis kita raktinė tema. Šiais metais tai bioekonomika. Apie bioekonomikos galimybes ir iššūkius šiuo metu plačiai diskutuojama visame pasaulyje. O žemės ūkis ir miškai yra būtent tie ūkio sektoriai, kurie gali efektyviausiai prisidėti prie bioekonomikos vystymosi, nes ji apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus", - sakė A. Miceikienė.
Šiuo metu ES brėžia naujas Bendrosios žemės ūkio politikos gaires po 2020 m. Lietuvos mokslininkams bei ūkininkams yra aktualu išgirsti ir tai, kaip įgyvendinama dabartinė Lietuvos kaimo plėtros programa, kokie veiksniai galėtų paskatinti visų kaimo vietovėse gyvenančių asmenų aktyvesnį dalyvavimą kaimo plėtros procesuose ir kaip pritraukti naujų šių procesų dalyvių. Todėl konferencijoje kalbėta ir apie žiedinę ekonomiką, ekologiškų produktų gamybos skatinimą.
Įvairiose konferencijos „Kaimo plėtra' 2017: iššūkiai bioekonomikai" sekcijose buvo kalbama apie biosistemų inžineriją, agroinovacijas ir maisto technologijas, daugiafunkcį požiūrįį subalansuotą biologinių išteklių naudojimą bei socialines inovacijas, skatinančias kaimo plėtrą.
Sesiją „Perėjimas nuo iškastiniais ištekliais grįstos ekonomikos prie bioekonomikos" moderavo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius, pranešimą „Europos Komisijos vizija plėtojant bioekonomiką kaimo vietovėse" skaitė EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato mokslinių tyrimų politikos pareigūnas Chose Rui Espis (José Ruiz Espi), diskusijoje dalyvavo Sedlcų (Lenkija) universiteto prof. dr. Piotras Senkus (Piotr Senkus), ASU prof. dr. Kęstutis Navickas, Leibnico instituto (Vokietija) dr. Tomas Hofmanas (Thomas Hoffmann), LEADER programos ir žemdirbių mokymo centro direktorė Lina Gumbrevičienė.
Diskusijos organizatoriai siekė atsakyti į klausimus, ar Lietuva turi pakankamai politinės valios kaimo vietovėse plėtoti bioekonomiką, ar gali bioekonomika sustiprinti kaimo vietovių gyvybingumą, kokie galimi bioproduktų rinkų vystymo iššūkiai ir ką pats kaimas gali pasiūlyti bioekonomikai.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Pasėliams deklaruoti – naujas įrankis
2025-04-03 -
Šviesolaidis pasiekia tik 30 proc. kaimiškų savivaldybių namų ūkių
2025-04-02 -
G. Paluckas: „Achema“ galėtų dalyvauti gaminant sprogmenis
2025-03-31
Skaitomiausios naujienos
-
Patvirtintos 2025 m. tiesioginių išmokų taisyklės
2025-03-19 -
Gazolio naudojimas ūkyje: nusižengimų beveik nerasta
2025-03-31 -
Saulės elektrinės nukenčia vis dažniau
2025-04-01
(0)