


Jonava. Koncerno „Achemos grupė“ valdomos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamintojos „Achema“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 3,7 mln. Eur, kai 2023 metais jis buvo neigiamas (38,1 mln. Eur).
Pernai įmonė patyrė 3,7 karto mažiau grynojo nuostolio – 12,8 mln. Eur (2023 metais – 47 mln. Eur), jos pajamos augo 3 proc. ir siekė 436,7 mln. Eur (423,6 mln. Eur).
Pasak „Achemos“ generalinės direktorės Audronės Kuskytės, Europos trąšų gamybos sektorius pastaraisiais metais susiduria su dideliais ekonominiais iššūkiais – kaip ir didžioji dalis Europos trąšų gamintojų, įmonė pernai dirbo ne visu pajėgumu.
„Didžiausią įtaką mūsų rezultatams turėjo trąšų importas į Europą iš trečiųjų šalių, ypač Rusijos, kur produktas gaminamas iš pigių žaliavų ir nemokami aplinkosaugos mokesčiai, todėl Europos gamintojai susidūrė su konkurencingumo problema“, – pranešime sakė A. Kuskytė.
Visą jai būtiną gamtinių dujų kiekį bendrovė įsigyja iš Norvegijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Vokietijos tiekėjų. Dujos yra pagrindinė žaliava gaminant azoto trąšas, jų dalis trąšų savikainoje sudaro apie 70 proc.
„Bendrovės vadovybė mano, kad ji galės tęsti veiklą (...) atsižvelgiant į ekonominės aplinkos perspektyvas, ypač nuo 2026 metų, kai Europos Sąjungoje trąšų importui bus taikomas anglies dioksido korekcinis mechanizmas (angl. CBAM), kuris suvienodins konkurencijos sąlygas Europos ir trečių šalių trąšų gamintojams emisijų apmokestinimo srityje bei galimai įsigalios papildomi importo tarifai ir kvotos iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamoms trąšoms“, – rašoma įmonės ataskaitoje, pateiktoje Registrų centrui.
Bendrovė teigia, kad dauguma prognozuojamų veiklos scenarijų rodo, jog per šiuos metus ji turėtų atkurti likvidumą – pesimistiniu scenarijumi jo nepakankamumas gali išlikti apie 9,5 mln. Eur.
„Veiklos tęstinumui užtikrinti bendrovė planuoja papildomą finansavimą iš patronuojančios bendrovės bei finansinio turto – dukterinių bendrovių akcijų pardavimą patronuojančiai bendrovei“, – rašoma ataskaitoje.
„Achema“ eksportuoja produkciją į 38 valstybes, o pagrindinės kryptys išliko Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Lenkija ir Skandinavijos šalys. Be to, išaugo eksportas į Australiją, Kanadą ir Pietų Amerikos valstybes – Argentiną, Urugvajų, Peru, Surinamą ir Dominikos Respubliką.
Įmonės investicijos į gamybos atnaujinimą, energetinių resursų ir poveikio aplinkai mažinimo bei kitus projektus pernai siekė 12,5 mln. Eur (2023 metais – 7,5 mln. Eur).
Klaipėdos SGD terminalo išlaikymas „Achemai“ pernai kainavo 4,9 mln. Eur (2023 metais – 1,8 mln. Eur).
Taip pat šia tema skaitykite
-
Paleista didžiausia melžimo karuselė Baltijos šalyse
2025-05-15 -
Vyriausybė pritarė mokesčių pertvarkos paketui
2025-05-14 -
Atnaujinta Kretingos pašarų gamykla
2025-05-13
Skaitomiausios naujienos
-
Kazlų Rūdos miškuose skelbiama stichinė nelaimė
2025-04-23 -
ŽŪM pritaria siūlymui parduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę
2025-04-16 -
Bankrutavo „John Deere“ atstovas Nyderlanduose: technika keliauja į aukcioną
2025-04-23
(0)