Jonava. „Achemos grupės“ valdoma didžiausia azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamintoja Baltijos šalyse Jonavos „Achema“ pernai patyrė 47 mln. eurų grynojo audituoto nuostolio, jos pardavimo pajamos smuko 55 proc. iki 423,6 mln. eurų (2022 metais – 937,2 mln. eurų), pranešė bendrovė.  

2022 metais įmonės pelnas iki mokesčių buvo 38,8 mln. eurų – 34 proc. mažiau nei  2021 metais (58,5 mln. eurų).  

Pasak bendrovės „Achema“ generalinės direktorės Audronės Kuskytės, tokius pokyčius lėmė 2022 metais Europos Sąjungos (ES) energetinė krizė bei staigūs ir neprognozuojami žaliavų kainų šuoliai.  

Jos teigimu, įmonė, kaip ir didžioji dauguma energijai imlių ES bendrovių, susidūrė su neprognozuotais pokyčiais energetikos rinkoje.

„Trąšų gamintojai iš gamtinių dujų išteklius valdančių šalių sugebėjo perpildyti ES trąšų rinką reikšmingai pigesne produkcija, todėl daugelis ES gamintojų buvo priversti sustabdyti gamybos procesus“, – pranešime sakė A. Kuskytė.

Įmonės produkcijos pardavimo apimtys pernai išliko tokios pat, kaip 2022-aisiais, – 1,4 mln. tonų. 

Pasak  A. Kuskytės, pastaraisiais metais itin išaugus trąšų importui iš trečiųjų šalių, išlikti konkurencingu tampa vis sudėtingiau – trąšos Europą pasieka iš JAV, Egipto, Rusijos, Turkijos.

„Pagrindinės žaliavos – gamtinių dujų – kaina šiose šalyse ženkliai mažesnė. Taip pat gamintojai nepatiria apyvartinių taršos leidimų sąnaudų, kai tuo tarpu Europos trąšų pramonei vis didesnę įtaką daro emisijų mažinimo ir kiti „žaliojo kurso“ reikalavimai“, – teigė „Achemos“ vadovė.

„Achemai“ įprastose Prancūzijos ir Vokietijos rinkose azotinių trąšų importas iš trečiųjų šalių pernai išaugo atitinkamai 38 proc. ir 5,6 karto. 

Pernai įmonė eksportavo produkciją į 38 valstybes, o pagrindinės kryptys išliko Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Vidurio Europos ir Skandinavijos šalys. Tačiau buvo ir naujų rinkų – Saudo Arabija ir Kambodža.