Vilnius. Žemės ūkio produkcijos gamybos ir paslaugų nuosmukis Lietuvoje pernai buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

Šio sektoriaus apimtys Lietuvoje 2018 m. siekė 2,9 mlrd. eurų – 7,4 proc. mažiau nei 2017 metais. Labiausiai – 14,7 proc. – Lietuvoje smuko žemės ūkio paslaugų apimtys. Gyvulininkystės produkcijos gamyba smuko 2,9 proc., antrinės veiklos apimtys – 11,4 proc., augalininkystės – 9 procentais. 

Estijoje žemės ūkio produkcijos apimtys smuko 3 proc. iki 0,9 mlrd. eurų, Latvijoje – 6 proc. iki 1,3 mlrd. eurų.

Bendra ES žemės ūkio produkcijos gamyba bazinėmis kainomis 2018 m. sudarė apie 434,3 mlrd. eurų, o tai 0,6 proc. daugiau palyginti su 2017 metais.

Tarpinis vartojimas (prekių ir paslaugų) sudarė 58,2 proc. žemės ūkio produkcijos vertės (arba 252,6 mlrd. eurų), o pridėtinė vertė, t. y. produkcijos vertė atėmus tarpinę vertę - 41,8 proc. arba 181,7 mlrd. eurų.

Eurostato teigimu, dėl riboto žemės ūkio produkcijos vertės augimo ir didesnio tarpinio vartojimo (+ 3,8 proc.), ES žemės ūkio pasiekta bendra pridėtinė vertė (bruto) buvo 3,5 proc. mažesnė palyginti su 2017 metais.

Daugiausia žemės ūkio produkcijos (vertės prasme) 2018 m. pagamino Prancūzija - 77,2 mlrd. eurų (arba 18 proc. visos ES vertės). Po jos ėjo Italija (56,9 mlrd. eurų arba 13 proc.), Vokietija (52,7 mlrd. arba 12 proc.), Ispanija (52,2 mlrd. arba 12 proc.), Didžioji Britanija (29,8 mlrd. arba 7 proc.), Nyderlandai (28,2 mlrd. arba 6 proc.), Lenkija (25 mlrd. arba 6 proc.) ir Rumunija (18,6 mlrd. Eur arba 4 proc.).

Žemės ūkio produkcijos vertė 2018 m., palyginti su 2017 m., išaugo pusėje visų ES valstybių narių. Didžiausias augimas užfiksuotas Slovėnijoje (+ 17,9 proc.), Rumunijoje (+ 8,0) ir Kroatijoje (+ 5,9 proc.). Priešingai, žemės ūkio produkcijos vertė labiausiai smuko Danijoje (- 8,9 proc.), Švedijoje (- 8,8) ir Lietuvoje (-7,4 proc.).

Valstybėse narėse, kuriose bendra pagamintos žemės ūkio produkcijos vertė didžiausia, užfiksuotas augimas: Prancūzijoje – 5,6 proc., Ispanijoje ir Italijoje – 3 proc. Priešingai, Vokietijoje užfiksuotas 6,3 proc. sumažėjimas.

Gyvulininkystės produkcijos vertė ES sumažėjo 2,4 proc. (gamybos apimtys padidėjo 1,2 proc., o kainos sumažėjo 3,5 proc.). Vertės sumažėjimą 2018 m. daugiausia lėmė 7,4 proc. mažesnė kiaulių produkcijos vertė, 3,2 proc. mažesnė pieno ir 1 proc. mažesnė galvijų produkcijos vertė, kurias labiausiai lėmė mažesnės kainos.

ES augalininkystės produkcijos vertė 2018 m. padidėjo 2,7 proc. (gamybos apimtys padidėjo 3,5 proc., o kainos sumažėjo 0,8 proc.). Didesnę vertę daugiausia lėmė: 23,7 proc. augimas vyno sektoriuje, 14,2 proc. – vynuogių, 11,6 – kukurūzų, 8,8 – bulvių ir 7,7 proc. vaisių sektoriuje.

Nors žemės ūkio paslaugų ir kitos neatsiejamos pagalbinės veiklos vertė ES valstybėse 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo, Eurostato duomenimis, jų poveikis bendrai žemės ūkio produkcijos plėtrai nebuvo reikšmingas.

Žemės ūkio technikos ir kitos įrangos naudojimo kaštai (tarpinis vartojimas) bendrijoje išaugo 3,8 proc. Tai daugiausia lėmė 8,7 proc. didesnės energijos ir alyvos kainos. Pašarų gamybos kaštai išaugo 6 proc., šį augimą iš dalies kompensavo sumažėjusios išlaidos trąšoms, dirvožemio savybes gerinančioms medžiagoms ir augalų apsaugos produktams.

BNS, MŪ inf.