Kaunas. Vidutinė žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kaina 2016 m. buvo didžiausia per 16 metų, o vidutinė nuomos kaina kito labai mažai. Žemės ūkio paskirties žemė ir toliau brangsta, nes jos pasiūla nuolatos mažėja. Rinkoje dominuoja parduodami nedideli, dažniausiai iki 10 ha ploto, sklypai.

Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Žemės fondo duomenimis, iki 2017 m. sausio 1 d. žemės ūkio naudmenos (išskyrus kolektyvinius sodus) sudarė 3 407 716 ha, t. y. apie 52,2 proc. šalies ploto: 3 052 914 ha sudarė ariamoji žemė (46,76 proc.), 354 802 ha - pievos ir natūralios ganyklos (5,43 proc.).

Per 2016 m. ariamosios žemės Lietuvoje sumažėjo 1,46 proc., t. y. 45 tūkst. ha, pievų ir natūralių ganyklų - padidėjo 10,82 proc. Šiuo metu ariamoji žemė sudaro 46,76 proc. visų šalies žemės naudmenų. Daugiau kaip 5 proc. šalies teritorijos sudaro pievos ir natūralios ganyklos.

Remiantis ŽŪIKVC ir VĮ „Registrų centras" duomenimis, 2016 m. vidutinė žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kaina siekė 3340 Eur/ha arba 10,4 proc. daugiau negu 2015 m. Lyginant 2016 m. vidutinę žemės ūkio paskirties žemės kainą su 2000 m. laikotarpiu, kaina išaugo daugiau kaip 10 kartų.

Nuo 2000 iki 2016 m. vidutinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainos stabiliai kilo, ir tik 2003 ir 2009 m. jos buvo smuktelėjusios. Labiausiai, palyginti su prieš tai buvusiais metais, vidutinės pirkimo kainos augo 2002, 2006, 2008, 2013 ir 2015 metais.

Žemės ūkio paskirties žemės vidutinės pirkimo ir nuomos kainos 2000-2016 m.

Šaltiniai: ŽŪIKVC  ir VĮ „Registrų centras"  duomenys

Žemės ūkio paskirties žemės nuomos vidutinė kaina 2016 m. buvo 81 Eur/ha, t. y. vos 1,3 proc. didesnė negu 2015 ir 2014 metais bei 8,4 karto didesnė negu 2000 m. Nuo 2000 m. vidutinė žemės nuomos kaina stabiliai kilo, išskyrus 2009-uosius krizės metus, kai šalyje buvo juntama ekonominė recesija. Didžiausias žemės nuomos kainos augimas, palyginti su prieš tai buvusiais metais, buvo 2006, 2011 ir 2013 metais.

VĮ „Registrų centras" duomenimis, didesnių kaip 1 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė pardavimo kaina nuo 2000 m. išaugo 7,1 karto ir 2016 m. IV ketvirtį siekė 2 946,7 Eur/ha. Stabilus kainų augimas 2000-2016 m. laikotarpiu turėjo išimčių tik 2001 ir 2009-2010 m. laikotarpiu.

Žemės našumas ir kaina

Mažiausios vidutinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainos yra Utenos apskr. (nuo 1 049 Eur/ha), kiek didesnės - taip pat žemo našumo balais pasižyminčioje Alytaus apskrityje (nuo 1 581 Eur/ha). Tačiau Vilniaus apskrities, kuri irgi priskirtina mažo našumo žemėms, savivaldybių vidutinės žemės pirkimo kainos beveik dvigubai didesnės negu Utenos ar Alytaus apskrityse.

Aukščiausio našumo - Kauno, Šiaulių, Tauragės bei Panevėžio apskričių - savivaldybėse 2016 m. buvo didžiausios žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainos, t. y. atitinkamai nuo 3 214 iki 5 441 Eur/ha.

Lyginant 2016 m. žemės vidutines nuomos kainas skirtingo žemės našumo grupėse, derlingesnėse žemėse taip pat stebimos didesnės nuomos kainos.

Vidutinės pirkimo ir nuomos kainos

ŽŪIKVC duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės vidutinės pirkimo kainos 2011-2016 m. kasmet augo Panevėžio, Vilniaus ir Tauragės apskrityse. Vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina šalyje 2016 m. padidėjo apie 2,86 karto, palyginti su 2011 m. Panevėžio apskrityje ši kaina augo kasmet ir padidėjo net 3,8 karto, palyginti su 2011 ir 2016 m. Mažiausi svyravimai fiksuojami Utenos apskrityje.

Vidutinės ž. ū. paskirties žemės pirkimo kainos apskrityse 2011-2016 m., Eur/ha

Šaltiniai: ŽŪIKVC ir VĮ „Registrų centras" duomenys

Žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainos 2011-2016 m. kasmet stabiliai augo Vilniaus apskrityje. Lyginant 2011 ir 2016 m., kaina išaugo 1,45 karto. Didžiausias augimas pastebimas Vilniaus apskr. - 5,57 karto ir Utenos apskr. - 8,25 karto.

MŪ inf.

IŠSAMIĄ PUBLIKACIJĄ RASITE ŽURNALO „MANO ŪKIS" LAPKRIČIO MĖN. NUMERYJE