Vilnius. Žemės ūkio paskirties sklypų perleidimo sandorių skaičius ir įsigyjamos žemės plotas Lietuvoje kelerius pastaruosius metus mažėja, tačiau pirkėjai kasmet už juos linkę mokėti vis daugiau, teigia Registrų centras. Anot jo, tai rodo tokių sklypų paklausą.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota apie 16,5 tūkst. tokių sklypų sandorių, perleista beveik 35 tūkst. hektarų žemės. Registrų centro teigimu, jei šiemet rinkoje neįvyks reikšmingų pokyčių, rezultatai bus artimi 2019 metams.

„Palyginti su praėjusiais metais, šie metai, be abejo, bus geresni tiek sandorių, tiek ir įsigyto ploto prasme, tačiau praėjusiais metais visai NT rinkai akivaizdžią įtaką darė šalį sukausčiusi pandemija.

Nors šiais metais ir matysime metinį sandorių skaičiaus augimą, tačiau žvelgiant į ilgesnį laikotarpį galima matyti, kad kasmet sandorių skaičius ir jais įsigyjamas bendras žemės plotas mažėja maždaug 4 procentais.

Šias tendencijas gali lemti tiek galiojantys apribojimai, taikomi žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybei, tiek ir sumažėjusi pasiūla rinkoje. Na, o augančią paklausą ir neblėstantį pirkėjų norą įsigyti žemės sklypus liudija sandorių kainų augimas“, – pranešime sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Pagal įsigyto žemės ūkio paskirties žemės ploto pokytį didžiausias augimas šiemet buvo Kauno (+87 proc.), Ignalinos (+86 proc.), Kėdainių (+57 proc.), Širvintų (+52 proc.) ir Jurbarko (+51 proc.) rajonų savivaldybėse.

Didžiausias neigiamas įsigyto žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotas šiais metais fiksuojamas Kelmės (-46 proc.), Anykščių (-20 proc.), Skuodo (-18 proc.), Mažeikių (-18 proc.) ir Šilutės (-16 proc.) rajonuose.

Pastaruosius keletą metų Lietuvoje fiksuojamas nuoseklus žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainų augimas - Registrų centro skaičiavimais, paskutinių 5 metų augimo vidurkis siekia 12,5 procento.

Šiemet didžiausias kainų šuolis fiksuojamas Trakų, Kauno ir Klaipėdos rajonuose, kur jų mediana per metus padidėjo daugiau kaip dukart. Žemė taip pat brango Molėtų, Varėnos, Šalčininkų, Jonavos ir Utenos rajonuose, o pigo Rokiškio, Biržų, Lazdijų ir Radviliškio rajonuose.

Pasak P. Rudzkio, tikėtina, kad nemaža dalis šiose savivaldybėse įsigytų sklypų buvo įsigyta ne tiesioginei jų paskirčiai, t.y. žemės ūkio veiklai, vykdyti, o komercinės ar gyvenamosios paskirties NT projektų vystymui.

Registrų centro skaičiavimais, didžiąją dalį žemės ūkio paskirties sklypų įsigyja fiziniai asmenys ir tik kas aštuntas sandoris teko juridiniams asmenims.

„Nepaisant to, kad juridiniams asmenims tenka tik kas aštuntas sandoris, tai sudaro net ketvirtadalį viso įsigyto ploto. Kitaip tariant, verslas sudaro mažiau sandorių, tačiau plotu jie yra gerokai didesni“, – teigė P. Rudzkis.

Be to, juridiniai asmenys už sklypus moka maždaug 20 proc. daugiau nei fiziniai asmenys.

Beje, žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per dešimt metų pabrango daugiau nei tris kartus ir, prognozių duomenimis, kol kas šiai tendencijai keistis nėra prielaidų.

BNS, MŪ inf.