Vilnius. Lietuvoje per metus nepadaryta nieko, kad į Klaipėdos uostą būtų galima pervežti daugiau ukrainietiškų grūdų, sako verslo atstovai, Anot jų, dabar šis maršrutas yra neefektyvus ir per brangus. 

Buvęs Ukrainos premjero patarėjas Adomas Audickas, šiuo metu dirbantis vienoje didžiausių Ukrainos maisto pramonės įmonių MHP, sako, kad grūdų eksporto maršrutas per Klaipėdos uostą išlieka ekonomiškai nepagrįstas.

„Lietuvos kelias kol kas nėra efektyvus, mes kalbame metus, bet kol kas iš tikrųjų realaus sprendimo nėra, yra tiktai žodžiai, bet ekonomiškai tas kelias nėra pagrįstas, kol kas yra per brangu“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Audickas.

Anot jo, Klaipėdos uoste yra tinkami pajėgumai didesniems grūdų kiekiams krauti, o kelius iki jo reikėtų išvystyti ne tik dėl Ukrainos grūdų.

„Lietuva tikrai turi uosto pajėgumus, tačiau nugabenti iki Lietuvos uosto yra brangu, o grūdai yra mažos vertės produktas, jeigu logistika užima didelę dalį tų kaštų, tada tai tiesiog ekonomiškai neapsimoka. (...) Lietuva bet kokiu atveju turėtų vystyti kelius, nesvarbu, ar tai būtų Ukrainos grūdai, ar tai būtų Lenkijos grūdai“, – kalbėjo A. Audickas.

„Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Svarbiausias iššūkis čia yra skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška vėžė, dėl to pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis.

Bendrovės „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė pernai BNS yra sakiusi, kad įmonė į uostą galėtų vežti daugiausia apie 3 mln. tonų Ukrainos grūdų per metus – šešis sąstatus po maždaug 1300 tonų per parą. 

Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių ryšių ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus sako, kad iš tikrųjų galimas pervežti kiekis yra dešimt kartų mažesnis – apie 0,3 mln. tonų.

„Tas kiekis nėra didelis, realiai mes galėtume maksimaliai perkrauti gal grūdų apie vieną milijoną tonų, bet realiai, jeigu išnaudojant visus turimus logistinius pajėgumus ir pralaidumą mūsų sienos, tai apie trečdalį milijono realiai galima pervežti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Venckus.

Jo teigimu, ukrainietiškų grūdų per Lietuvą eksportuojama mažai, nes yra alternatyvų kitose Europos Sąjungos šalyse. Kai kurioms šalims uždraudus grūdų ir kitų maisto produktų importą iš Ukrainos, anot A. Venckaus, Lietuvai atsirado papildoma galimybė, o šalies institucijos aktyviai dirba norėdamos ja pasinaudoti.

„Dabar atsirado galimybių langas, tas perteklius, esantis Lenkijoje. Plius apie 10 milijonų tonų dar kviečių turi būti eksportuota iki vasaros arba vasaros metu, tai Lietuva gali ateiti ir pasiimti tą dalį eksporto rinkos“, – teigė A. Venckus. 

Anot jo, Lietuva aktyviai dirba siekdama pateikti Lenkijai ir Ukraina pasiūlymą, kaip maksimaliai efektyviai išnaudoti turimus logistinius ir administracinius pajėgumus, kad būtų galima sėkmingai eksportuoti per Klaipėdos uostą.

A. Venckaus teigimu, vienas iš Lietuvos pasiūlymų – geležinkeliu gabenamų krovinių patikrą iš Ukrainos–Lenkijos pasienio perkelti į Klaipėdos uostą. 

„Lenkijos kolegos situaciją apibūdina kaip nepakankamą pareigūnų kiekį. Mes ateiname su pasiūlymu tą patikrą nuo Lenkijos ir Ukrainos pasienio perkelti į Klaipėdos uostą, kas tikrai leistų sulaikyti laiko, kalbame apie pervežimą traukiniais, kiekis gali būti didesnis pervežtas nei sunkvežimiais, bet sunkvežimių klausimas irgi egzistuoja (...) bet prie to klausimo dar bus prieinama vėliau“, – sakė A. Venckus.

Ekspertai yra paskaičiavę, kad dabar per Lietuvą galėtų būti vežama tik apie 1 mln. tonų ukrainiečių grūdų per metus, nes šalies logistikos grandinė, pirmiausia geležinkeliai, nepasirengę pervežti didelio jų kiekio. 

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika BNS yra sakęs, kad Klaipėdos uoste grūdų krovos pajėgumai yra didesni nei milijonas tonų per metus, tačiau dėl sudėtingos logistikos atvežti jų daugiau negalima.