Vilnius. Klaipėdos uostas pasirengęs krauti Ukrainos grūdus, jų krovą padidintų 8–9 kartais, tačiau pirmiausia reikia išspręsti logistikos problemas, sako uosto vadovas Algis Latakas.

„Išsprendus krovinio pristatymo problemą, Klaipėdos uostas galės krauti dalį Ukrainoje užaugintų grūdų“, – pranešime sakė A. Latakas, pirmadienį Klaipėdoje susitikęs su Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministru Mykolaʼu Solskyʼiu.

Jie aptarė Ukrainos grūdų eksporto per Klaipėdos uostą galimybes – nuo Rusijos karo kenčianti šalis ieško koridorių, kuriais galėtų transportuoti užaugintų grūdų derlių. 

Didžiausia kliūtis vežti Ukrainos grūdus per Lietuvą – skirtingos geležinkelių vėžės: Ukrainoje ir Lietuvoje rusiškos, o Lenkijoje – europietiškos, todėl reikės keisti geležinkelio riedmenis.

Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, kad bandomasis vežimas jau suplanuotas balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. 

„Bandomasis vežimas dar neprasidėjo, bet jau suplanuota data, konkrečios kol kas negaliu pasakyti. Po bandomojo važiavimo galėsime pasakyti, kiek tai užtrunka, kokie pajėgumai, kokios kliūtys, kaip jos sprendžiamos, remdamiesi praktika, o ne teorija“, – sakė M. Dubauskas.

Anot jo, grūdai iš Ukrainos bus vežami per Lenkiją iki Šeštokų geležinkelio stoties, ten perkraunami ir toliau gabenami į Klaipėdos uostą. 

„Planuojame, kad šiemet reikės eksportuoti apie 50–60 mln. t grūdų. Iš Lietuvos pusės matome supratimą ir gebėjimą dirbti su dideliais kiekiais, tačiau svarbu išspręsti krovinių pristatymą“, – Klaipėdos uosto pranešime sakė M. Solskis, apsilankęs ir uosto terminaluose.

Logistikos ekspertai skaičiuoja, kad dabar per Lietuvą galėtų būti išvežta tik apie 1 mln. t ukrainiečių grūdų, nes šalies logistikos grandinė, pirmiausia geležinkeliai, nepasirengę pervežti didelio jų kiekio. Vis dėlto Klaipėdos uostas galėtų grūdų krovą padidinti iki 8–9 mln. tonų.

Ukrainietiški grūdai šalyje įstrigo, kai Rusijos pradėtas karas sutrukdė juos išgabenti laivais įprastais maršrutais – per šalies uostus Juodojoje jūroje ir Dunojumi per Rumuniją.

Ukraina paprašė Europos Sąjungos šalių pagalbos išvežant grūdines kultūras plačiau atveriant logistinius kanalus ir ribojant patikras.

***

A. Latako teigimu, Ukrainos žemės ūkio ministras domisi galimybe grūdus išvežti ne tik per Klaipėdą, bet ir per kitų Baltijos šalių uostus, tačiau pirmiausia jie atkeliautų į Lietuvą ir čia būtų perskirstomi. 

„Jeigu tas krovinys galėtų laisvai įvažiuoti į Lietuvą, tai turbūt jis būtų paskirstomas tarp visų valstybių, nes vienos Lietuvos pajėgumo gali neužtekti, juk tai milžiniški kiekiai, priklauso nuo to, kiek jo pasieks mus“, – kalbėjo A. Latakas.

Jis pabrėžė, kad neišnaudotas visas Klaipėdos uosto potencialas, nes trąšų krovai pritaikytą įrangą galima naudoti grūdams.

Uosto vadovas sakė, kad terminalai, kurie krovė trąšas, galėtų persiorientuoti. Taip atsivertų naujos galimybės. „Reikia tik verslo, logistikos specialistų sutarimo“, – sakė jis.

Šiuo metu neveikia Birių krovinių terminalas, krovęs „Belaruskalij“ trąšas, tačiau vasarį jų tranzitas per Lietuvą nutrauktas.

Bendrovės akcininkas Igoris Udovickis pernai BNS sakė, kad sustojus trąšų tranzitui įmonė būtų perorientuota krauti grūdus.