Londonas. Rusijos įsiveržimo į Ukrainą padarinius pajus daugelis rinkų: pradedant kviečių ir baigiant saugaus turto bei akcijų.

Anot naujienų agentūros „Reuters“, didžiausią galimą įtampą patirs penkios sritys. Visų pirma, susvyruos finansinis saugumas.

Kai rizika didelė, investuotojai paprastai skuba grįžti prie obligacijų. Šį kartą gali būti kitaip, net jei Rusijos invazija į Ukrainą dar labiau padidins naftos kainas, taigi ir infliaciją.

Infliacija, pasiekusi aukščiausią lygį per kelis dešimtmečius, ir artėjantis palūkanų normų kilimas obligacijų rinkose metų pradžią daro niūrią.

Forex rinkose euro ir Šveicarijos franko kursas laikomas didžiausiu geopolitinės rizikos rodikliu euro zonoje, nes investuotojai Šveicarijos valiutą ilgai laikė saugiu prieglobsčiu. Deja, sausį šis kursas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015 metų.

Grūdai ir kviečiai

Grūdų judėjimo iš Juodosios jūros regiono sutrikimas greičiausiai turės didelį poveikį kainoms ir dar labiau padidins maisto deficitą, kuris dėl COVID-19 pandemijos padarytos ekonominės žalos kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje.

Keturios didžiausios eksportuotojos – Ukraina, Rusija, Kazachstanas ir Rumunija – gabena grūdus iš Juodosios jūros uostų. Dėl karinių veiksmų gabenti juos gali būti pavojinga.

Remiantis Tarptautinės grūdų tarybos duomenimis, Ukraina bus trečia pagal dydį kukurūzų eksportuotoja pasaulyje 2021–2022 m. sezonu ir ketvirta pagal dydį kviečių eksportuotoja. Rusija – didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje.

Gamtinės dujos ir nafta

Apie 35 proc. gamtinių dujų Europa gauna iš Rusijos. 2020 m. dujų kiekiai iš Rusijos į Europą gerokai sumažėjo, o kainos pasiekė rekordines aukštumas. „Gazprom“ eksporto apimtys už nepriklausomų valstybių sandraugos ribų 2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. tuo pačiu mėnesiu, sumenko 33 procentais.

Europos energetikos įmonių patiriamą pajamų ar pelno kritimą gali šiek tiek kompensuoti galimas naftos kainų šuolis.

Didžiosios Britanijos BP (The British Petroleum Company) valdo 19,75 proc. „Rosneft“ akcijų. Be to, šalis turi nemažai bendrų įmonių su didžiausia Rusijos naftos gamintoja.

„Shell“ valdo 27,5 proc. pirmosios Rusijoje SGD gamyklos „Sachalin 2“. Ji sudaro trečdalį viso šalies SGD eksporto.

Finansų pasiskirstymas

Žvelgiant į paskolas Rusijai, Prancūzijos ir Austrijos bankai yra didžiausi skolintojai tarp Vakarų šalių – atitinkamai 24,2 ir 17,2 mlrd. JAV dolerių. Po jų seka JAV (16 mlrd. JAV dolerių), Japonija – 9,6, Vokietijos bankai – 8,8 mlrd. JAV dolerių, rodo Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenys.

Kiti sektoriai taip pat turi įtakos. „Renault“ 8 proc. savo EBIT (įmonės veiklos vertinimo rodiklis, lygus įmonės pelnui prieš sumokant palūkanas ir mokesčius) generuoja Rusijoje.

Vokietijos „Metro AG“ parduotuvės Rusijoje generuoja kiek mažiau nei 10 proc. pardavimų ir 17 proc. pagrindinio pelno, o Danijos alaus darykla „Carlsberg“ priklauso didžiausiai Rusijos alaus daryklai „Baltika“, kurios rinkos dalis yra beveik 40 procentų.

Investicijos ir valiuta

Rusijos ir Ukrainos turtas dėl karo veiksmų – vienas svarbiausių iš visų rinkų.

Abiejų šalių obligacijų doleriais rezultatai pastaraisiais mėnesiais buvo prastesni, nes investuotojai sumažino investicijas.

Ukrainos fiksuotų pajamų rinkos daugiausia priklauso besivystančių rinkų investuotojams, o bendra Rusijos padėtis kapitalo rinkose pastaraisiais metais susitraukė dėl sankcijų ir geopolitinės įtampos.

Nukentėjo ir Ukrainos bei Rusijos valiutos – grivina buvo prasčiausia besivystančių rinkų valiuta, o rublis – penktoje vietoje.