Briuselis, sausio 17 d. Laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2009 m. pasaulinė česnakų paklausa išaugo daugiau kaip 50 proc. Pagrindinė česnakų augintoja yra Kinija, per metus išauginanti 13,6 mln. t česnakų ir užpildanti 81 proc. rinkos, antroje vietoje - Indija, kasmet pateikianti per 800 tūkst. tonų šių vertingų prieskoninių daržovių.

Kaip skelbia Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros departamentas, česnakų vartojimo padidėjimas sietinas su jų nauda sveikatai, su padidėjusia vartotojų perkamąja galia ir česnakų populiarėjimu tose šalyse, kur anksčiau šių daržovių buvo suvartojama mažai. Pagrindinės česnakų eksportuotojos yra Kinija, Argentina ir Ispanija, o importuotojos - Indonezija, Brazilija, Vietnamas, Pakistanas, JAV, ES ir Rusija.

Per 2009/2010 m. sezoną kiniškų česnakų kaina pakilo 170 proc., nes derlius buvo palyginti mažas, o rinkos poreikiai augo. Nuo 2010 m. spalio Kinijoje išaugintų česnakų kaina pastebimai nukrito, nes tuo metu sulaukta net penktadaliu didesnio česnakų derliaus. Paskatinti praėjusių metų pelno daugelis česnakų augintojų išplėtė pasėlių plotus ir dabar česnakų kaina visą laiką po truputį krenta. Kiniški česnakai išlieka vieni pigiausių - statistikos duomenimis, 2010 m. į ES importuotų česnakų vidutinė kaina siekė 2 000 EUR/t, o importuotų iš Kinijos - 1 500 EUR/t.

Europos Sąjungoje kasmetinis česnakų derlius siekia apie 300 tūkst. tonų per metus. Daugiausiai česnakų auginama Ispanijoje (53 proc. viso ES kiekio), Rumunijoje (13 proc.), Italijoje (10 proc.) ir Prancūzijoje (7 proc.). ES česnakų kainos maksimumą buvo apsiekusios 2010 m. pabaigoje - tuomet tona česnakų kainavo nuo 3 700 iki 4 500 eurų. 2011 m. liepos mėnesį kaina nukrito beveik per pusę.

Kiniškų česnakų importas į ES aukštumas buvo pasiekęs 2007 m. - tuomet įvežta 63 tūkst. tonų česnakų, tačiau 2010 m. šis kiekis smuktelėjo iki 48 tūkst. Naujas 2011/2012 m. sezonas prasidėjo žemomis česnakų kainomis. Kinija savo pirmąjį česnakų derlių pasiūlė pigiai ir tikėtina, kad kaina gali dar mažėti, žinant dabartinę situaciją rinkoje. Tiesa, kiniški česnakai yra palyginti smulkūs ir ne pačios aukščiausios kokybės.

Siekiant apsaugoti ES česnakų augintojus nuo masinio importo iš Kinijos ir Argentinos, ES yra įvestos importo kvotos. EK Reglamentas (EB) Nr. 341/2007, apibrėžiantis česnakų ir kitų žemės ūkio produktų kvotų administravimo tvarką ir licencijų bei sertifikatų importui iš trečiųjų šalių išdavimą, gina tradicinių importuotojų interesus, tačiau ir nauji importuotojai turi galimybę kreiptis dėl pagal kvotas įvežamo česnakų kiekio.

Minėto reglamento 7 straipsnis numato, kad 70 proc. importo kvotos skiriama tradiciniams importuotojams, o 30 proc. - naujiems importuotojams. Šis procentinis suskirstymas yra nekintamas, o pirmenybė teikiama tradiciniams importuotojams. Aktyviai česnakus importuoja šešios ES šalys - Nyderlandai, Ispanija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Lenkija.

Pagal kvotą (arba vadinamąją A licenciją) importuojama 59 860 t šviežių česnakų (33 700 tonų iš Kinijos, 19 147 t iš Argentinos, 6 023 t iš kitų šalių), jie apmokestinti 9,6 proc. Virškvotinių česnakų (įvežamų pagal B licencijas) importo kiekis neribojamas, tačiau jie papildomai apmokestinami 1 200 EUR/t mokesčiu.

Tokį didelį muito mokestį kai kurie importuotojai bando apeiti - manoma, kad 2003-2011 m. periodu česnakų kontrabanda siekė per 60 tūkst. t, o nesumokėtų mokesčių suma gali būti apie 80 mln. eurų. Pagrindiniai sukčiavimo metodai - nurodoma ne ta kilmės šalis (kiniški pateikiami kaip užauginti Indijoje ar Pakistane), švieži česnakai įvežami kaip šaldyti, arba naudojami klasikiniai kontrabandos metodai - česnakai įvežami kaip svogūnai, imbierai ar obuoliai. Pastaruoju metu ES sugriežtino importo bei licencijų išdavimo kontrolę.

MŪ inf.