Kaunas. Tarptautinis Baltijos šalių ir Šveicarijos projektas „Baltijos lankų jautiena" įsibėgėja - nuo sausio mėsinių galvijų skerdimo kiekiai yra dvigubinami. Tai reiškia, kad projekte dalyvaujantys ūkininkai, kurių užaugintų galvijų mėsa atitiks reikalavimus, gali tikėtis didesnių pardavimų.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorius Darius Dzekčiorius pasidžiaugė, kad projektas „Baltijos lankų jautiena" („Baltic Grassland Beef") didina savo apsukas ir metus pradeda intensyviai. Pernai skerdimai dvejose projekto patvirtintose skerdyklose (Lietuvoje - „Agare", Estijoje - „Arke") vyko vieną kartą per mėnesį, o nuo sausio mėsiniai galvijai jau skerdžiami po du kartus. Nuo šiol Lietuvoje kas mėnesį planuojama skersti apie 40 galvijų. 2014 m. (iki lapkričio pabaigos) Lietuvoje ir Estijoje pagal projektą buvo paskersti 722 gyvuliai iš visų trijų Baltijos valstybių.

Didinti skerdimų skaičių leidžia susitarimai su Vokietijos perdirbėjais, nes iki šiol didžiausia problema buvo surasti rinką toms jautienos skerdenos dalims, kurių neperka šveicarai. Tai ir buvo pagrindinė kliūtis didinti skerdimus Baltijos šalyse, nes kas mėnesį projekto partneriams šveicarams tekdavo dengti apie 10 tūkst. eurų nuostolius. Tačiau situacija iš esmės keisis, „Baltijos lankų jautienos" projektu susidomėjus vokiečiams. Tarptautinė mėsos perdirbimo įmonė „Bell", viena iš svarbiausių rinkos žaidėjų Šveicarijoje, kuri yra ir projekto koordinatorės bendrovės „Vianco" partnerė, 2014-ųjų lapkritį atliko bandomąjį skerdenos pristatymą į Vokietiją ir tai pasiteisino - vokiečius tenkino mėsos kokybė.

Tarptautinis trijų Baltijos šalių ir Šveicarijos projektas „Baltijos lankų jautiena" vykdomas trečius metus. Projekto esmė - Šveicarijos ir Vakarų Europos rinkoms tiekti kokybišką jautieną iš Baltijos šalių, gerinti skerdenos kokybę, taip pat skatinti mėsinių galvijų auginimą, naudojat antro pagal dydį Šveicarijos prekybos tinklo „Coop" fondo teikiamus kreditus. Šio tinklo parduotuvėse ne tik Šveicarijoje, bet ir kitose Vakarų šalyse, trijų Baltijos valstybių galvijiena parduodama su prekės ženklu „Baltic Grassland Beef". Pagal projekto reglamentą, iš ūkininkų perkama visa skerdena. Į Šveicariją galima įvežti tik nugarinę, vidinę išpjovą ir geriausią kumpio dalį, o rūpesčių kėlusios likusios skerdenos dalys nuo šiol keliaus į Vokietiją. Projekto reglamente yra įvardyta, kad jame dalyvaujantys ūkiai gauna apie 15 proc. didesnę kainą už skerdeną negu yra siūloma vidaus rinkose.

Projektui Lietuvoje atstovaujanti kooperatinė bendrovė „Baltic Cattle" (tarp jos steigėjų yra LMGAGA), pasak D. Dzekčioriaus, nėra tik eilinė gyvulių supirkėja. „Projektas „Baltijos lankų jautiena" turi platesnę prasmę, jis apima viską nuo galvijų auginimo iki pardavimo ir turi savitą sistemą, kurioje labai svarbu sąžiningumas, stabilumas, teisingas atsiskaitymas, konkurencinga kaina. Nuo eilinio supirkėjo mes tikrai skiriamės, nes, kaip ir Šveicarijoje, siekiame augintojų ir perdirbėjų partnerystės, o Lietuvoje tai nelengva suprasti. Tačiau žingsnis po žingsnio įgauname pasitikėjimą vieni kitais. Aišku, pakeisti žmonių mąstymą nėra lengva, bet, manau, darbai ir gauta nauda viską įrodys, nes ūkininkai už skerdeną gauna vidutinę Europos kainą", - sakė D. Dzekčiorius.

Šveicarijoje tokia sistema, kai kartu dirba visos suinteresuotos pusės - augintojai, perdirbėjai, pardavėjai, gyvuoja jau 30 metų. Ir per šį laikotarpį visi partneriai išliko tie patys.

Projekte „Baltijos lankų jautiena" dalyvauja per 30 Lietuvos mėsinių galvijų ūkių. Kol kas daugiau ūkių įtraukti į projektą neskubama ne tik dėl ribotų galimybių supirkti gyvulius, bet ir dėl gyvulių ir skerdenos kokybės. Mėsinė galvijininkystė dar labai jauna Lietuvoje žemės ūkio šaka, norint užauginti gerą gyvulį, reikia turėti daug žinių ir patirties. Vis dėlto mūsų šalies augintojai sparčiai tobulėja. Pasak D. Dzekčioriaus, 2014 m., palyginti su 2013 m., maždaug 75 proc. galvijų buvo pasiekę tikslinį skerdenos svorį - nuo 260 iki 300 kg. Be to, gerėja ir skerdenos riebalingumas.

Nuo 2016 m. visi projekto dalyviai buliukus privalės kastruoti, nes jie būna ramesni, o tai lemia mėsos pH vertę, kuri turi įtakos jautienos kokybei. Tie ūkininkai, kurie nenorės atlikti kastravimo procedūros, projekte galės dalyvauti su telyčiomis.

MŪ inf.