Kėdainiai. Balandžio pradžioje darbą pradėjęs Kėdainių kanapių fabrikas darbo turės iki rugsėjo, teigia jo atstovai, paneigdami kalbas, jog bendrovės veikla sustojo.

Sutartis auginti ir tiekti kanapes į fabriką su ūkininkais sudaro bendrovė „Agrosfera“. Ši įmonė ūkiams tiekia reikiamos veislės sėklas, rūpinasi agronominiu servisu, derliaus nuėmimu ir būsimos žaliavos kokybe. Šios bendrovės direktorius Arminas Kildišis „Mano ūkiui“ teigė, kad fabrikas pradėjo veikti balandžio pradžioje. Užsakovams Čekijoje ir Slovakijoje jau išsiųstos pirmosios kanapių pluošto partijos.

„Fabrikas dirba, kaip ir turėtų. Atvažiuokite, patys pamatysite. Jo nepaleidome, kol neturėjome susivežę pakankamai žaliavos. Negalime paleisti įrangą, o paskui ją stabdyti, tai kenkia technikai. Dabar žaliavos turime pakankamai iki pat rugsėjo“, – sakė A. Kildišis.

Anot jo, šiemet fabrikas turės 3 tūkst. tonų kanapių pluošto, o kitąmet jo kiekis išaugs iki 10 tūkst. tonų.

Sumokėjo ir negalėjusiems nuimti derliaus

Pernai bendrovei kortas sumaišė sausra. Iš maždaug 50 ūkių, su kuriais pasirašytos sutartys dėl kanapių auginimo, apie 10-15 ūkių kanapių nepavyko nuimti. Tačiau bendrovė sumokėjo ir tiems ūkininkams, kurių laukuose derlius taip ir liko nenuimtas.

„Taip, tai tiesa, sumokėjome ir tiems ūkininkams. Dėl sausros kai kur kanapes nebuvo verta pjauti, jos buvo susiraizgiusios. Bandymas jas nupjauti būtų tik technikos laužymas. Kai kur mėginom pjauti, tai darbo tempas buvo tik 5 ha per dieną. Šie ūkininkai nukentėjo dėl sausros, tačiau kompensacijų iš Vyriausybės negavo, o mes jiems sumokėjome tiek, kad dauguma nepatyrė nuostolio ir dar išėjo truputį į pliusą“, – sakė A. Kildišis.

Jis pastebėjo, kad pernai dalis ūkininkų kanapėms auginti pasirinko pačius blogiausius laukus. „Pabandė auginti smėlyje, durpėse, laukuose, kur prieš tai augino runkelius. Žinoma, tokiose vietose derlius nebuvo pats geriausias. Jeigu žemės derlingumo balas mažesnis negu 35, neverta ten kanapių sėti. Joms reikia ir trąšų: šiemet patirtis parodė, kad tuose pasėliuose, kurie buvo labiau patręšti azotu, gauti geresni rezultatai“, ‒ sako A. Kildišis.

Anot jo, visi ūkininkai, su kuriais sudarytos sutartys pernai, ir šiemet sugrįžo auginti kanapes. „Manau, kad šiemet pasirašysime dar daugiau sutarčių su ūkininkais“, – svarstė A. Kildišis.

Jo teigimu, bendrovė šiemet pasirūpins, kad turėtų daugiau kanapių nuėmimo technikos ir jas nuims šlapiuoju būdu. „Tada turėsime laiko nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio, ir kanapių laukuose nereikės palikti“, – sakė A. Kildišis.

Gamyklai pradėjus veikti visu pajėgumu, per metus joje planuojama perdirbti apie 25 tūkst. tonų kanapių stiebelių. Numatyta galimybė ateityje gamybos linijas išplėsti, jeigu bus toks poreikis. Per metus planuojama pagaminti apie 8 tūkst. tonų kanapių pluošto. Kol kas fabrike dirba 7 žmonės, vėliau planuojama čia įdarbinti apie 30 žmonių.

Kanapių plotai auga

Pernai Lietuvoje buvo deklaruota 3,92 tūkst. hektarų pluoštinių kanapių. Palyginti su 2017 metais, kuomet jų auginta 2,48 tūkst. ha, plotai išsiplėtė 1,5 karto.

Kanapių stiebelių apdorojimo fabriką valdo UAB „Natūralus pluoštas“, priklausanti „Icor“ įmonių grupei. Skelbiama, kad investicija į fabriką siekia 8 mln. eurų.

Iš kanapių stiebelių bus gaminama: tekstilės ir popieriaus pramonei skirtas kanapių pluoštas, spaliai, skirti statyboms ir agrosektoriui, bei granulės, sudarytos iš spalių atliekų ir tinkamos kaip biokuras. Visa gaunama kanapių žaliava bus panaudojama, tai ‒ gamyba be atliekų. Pluoštą numatoma tiekti užsienio pirkėjams Europoje, o vėliau galbūt ir Azijoje, o spalių produkciją ‒ ne tik užsienio, bet ir Lietuvos rinkai.

MŪ inf.