Vilnius. Neramumai kviečių rinkoje nesibaigia – vieną savaitę visas emocijas atvėsino JAV žemės ūkio departamentas (USDA), neįžvelgdamas didelio derliaus ir atsargų sumažėjimo, kitą savaitę viską aukštyn kojomis apvertė rusiškos spekuliacijos dėl galimo eksporto ribojimo.

Būtent šis įvykis penktadienį (rugpjūčio 17-ąją) sukėlė sumaištį kviečių rinkoje, o kaina MATIF biržoje per kelias minutes spėjo pakilti 7 eurais. Visgi šios spekuliacijos oficialiai buvo paneigtos, tačiau rinkos dalyvių tai neįtikino. Prie kviečių brangimo praėjusią savaitę prisidėjo ir padidėjusi fizinė kviečių paklausa bei pranešimai iš eksportuojančių šalių apie numatomus mažesnius žaliavos srautus pardavimui.

Visos minėtos aplinkybės lėmė, jog per savaitę gruodžio mėnesio kviečių kaina MATIF biržoje didėjo 2 Eur/t – iki 214,75 Eur/t. Čikagos biržoje gruodžio mėnesio pristatymo kviečių kaina per savaitę didėjo 1,8 proc. – iki 579,75 JAV dolerių už bušelį (213 USD/t). Euro ir JAV dolerio kursas praėjusios savaitės viduryje buvo nukritęs net iki 1,13, o tai irgi prisidėjo prie europinių žaliavų brangimo. Visgi per visą savaitę minėtos valiutų poros kursas didėjo nuo 1,1413 iki 1,1438.

Nerimas dėl kviečių trūkumo

Penktadienio popietę kviečių rinkos dalyvius galėjo apimti déjà vu jausmas, kai žaliavos kaina netikėtai šovė aukštyn. Dar liepos 2 dieną netikėtai pasirodė pranešimų, jog Ukraina ketina riboti kviečių eksportą, o tai lėmė +10 eurų kviečių kainos šuolį. Vėliau buvo patikslinta, jog tai yra labiau rekomendacinio pobūdžio susitarimai, kurių būdavo ir anksčiau, tačiau dažnai jų net nebuvo laikomasi.

Analogiškas scenarijus įvyko ir penktadienį, kai neįvardyti šaltiniai pranešė, jog Rusijos žemės ūkio ministerija slapta susitiko su šalies grūdų eksportuotojais ir jiems neva nurodė riboti kviečių eksportą. Tokias spekuliacijas ministerija vėliau viešai paneigė, tačiau rinkos dalyvių tai, regis, neįtikino.

Importuotojai bei galutiniai vartotojai sunerimę, jog šiemet bus juntamas kviečių trūkumas, todėl bet kokie panašūs pranešimai apie galimus eksporto ribojimus iš pagrindinių šalių kelia daug streso. Tuo, žinoma, naudojasi ir spekuliantai, kurie, tikėdamiesi žaliavos brangimo, ima aktyviai ją pirkti biržoje ir vėliau iš to uždirbti. Visgi net ir pirmadienį nebuvo aišku, ar tokios derybos tarp Rusijos žemės ūkio ministerijos bei eksportuotojų iš viso buvo. Tačiau vakar mažėjusi kviečių kaina biržoje leidžia manyti, jog tai labiau panašu į klaidinančią spekuliaciją.

Didžiųjų eksportuotojų prognozės

Spekuliacijos apie Rusijos kviečių eksporto perspektyvas yra ypač jautrios, nes tai yra didžiausia pasaulyje kviečių eksportuotoja. USDA duomenimis, Rusija praėjusį sezoną eksportavo net 42 mln. tonų kviečių, o artimiausia konkurentė – JAV – „tik“ 24,5 mln. tonų. Šis sezonas, ypač Europoje, bus kitoks, nes numatomas pasaulinis kviečių derliaus sumažėjimas nuo 758 iki maždaug 730 mln. tonų, o tai turėtų pakeisti eksporto srautus ir apskritai prekybos balansą.

Vokietija praėjusią savaitę pranešė, jog šį sezoną grūdų importas bus didesnis nei eksportas, nes šalyje juntamas didžiulis pašarinių grūdų deficitas. Įdomu tai, jog daug metų Vokietija buvo antra didžiausia grūdų eksportuotoja ES po Prancūzijos. Tuo tarpu USDA šiam sezonui prognozuoja 34-35 mln. tonų kviečių eksportą iš Rusijos, o iš visos ES žaliavos eksportas turėtų siekti 23 mln. tonų, nors dar prieš mėnesį prognozuota 27,5 mln. tonų.

Jausdami galimą grūdų trūkumą praėjusios savaitės pradžioje daug aktyvesni tapo ir fiziniai grūdų pirkėjai. Kviečių pirkimo pasiūlymą suskubo pateikti Egiptas, Jordanija, Irakas ir kitos šalys, o Egiptas netgi viešai pareiškė, jog numatomi mažesni derliai ir aukštos kainos kelia daug nerimo.

Aliejinių augalų rinka

Rapsų kaina praėjusią savaitę MATIF biržoje ir vėl buvo priklausoma nuo bendrų nuotaikų maisto žaliavų, o ypač sojų pupelių, rinkoje. Atnaujintos JAV ir Kinijos derybos dėl produktų ir žaliavų importo mokesčių suteikė šiek tiek optimizmo JAV sojų pupelių eksportuotojams bei padidino šios žaliavos kainą.

Tuo tarpu lapkričio mėnesio rapsų kaina per savaitę MATIF biržoje didėjo 1,50 Eur/t – iki 383,75 Eur/t ir vėl atsidūrė šalia sezono aukštumų. Prie to prisidėjo ir išliekantis palyginti žemas euro bei JAV dolerio kursas, taip pat teigiamą įtaką kainoms daro ne itin sėkminga rapsų sėjos pradžia Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Lūkesčiai dėl sojų pupelių prekybos atnaujinimo tarp JAV ir Kinijos praėjusią savaitę vėl atgijo. Panašu, jog šių derybų iniciatorė buvo Kinija, kuri kasmet importuoja beveik 100 mln. tonų žaliavos, o viso pasaulio šalių bendras eksportas siekia apie 150 mln. tonų. Vien JAV sojų pupelių eksportas sudaro apie 55 mln. tonų, todėl tiesiog nėra galimybių likusioms šalims patenkinti Kinijos sojos pupelių poreikį. Šios aplinkybės matyt ir privertė Kiniją sėsti prie derybų stalo ir ieškoti sprendimo sojos pupelių importo atnaujinimui.

Sojų pupelių kaina (pristatymas lapkritį) per savaitę Čikagos biržoje didėjo 3,6 proc. – iki 892,75 JAV dolerių už bušelį (328,0 USD/t). Šios žaliavos kaina Čikagos biržoje sugebėjo šiek tiek atsispirti nuo ilgo laikotarpio žemumų, o labiausiai prie to prisidėjo minėtas derybų atnaujinimas tarp Kinijos ir JAV. Savaitės pradžioje kaina Čikagos biržoje kiek kilstelėjo ir dėl minimaliai pablogėjusios žaliavos pasėlių kokybės JAV.

MŪ inf. (parengta pagal UAB „Agrochema“ pranešimą)