Vilnius. Taikdario vaidmens pieno kare ėmęsis šalies premjeras Algirdas Butkevičiaus į pasitarimą gegužės 12 d. pakvietė pieno perdirbimo įmonių ir kooperatyvų vadovus. Pastarieji pasitarimą dėl pieno supirkimo kainų ir eksporto į trečiąsias šalis galimybių įvertino kaip pasibendravimą be susitarimų ir problemos sprendimo arba liaudiškai tariant - iš tuščio į kiaurą.

Pieno supirkimo kaina kooperatyvams, palyginti su metų pradžia, šiuo metu kritusi 40-45 proc., o kitiems pieno gamintojams iki 20 proc. Susitikimo metu bandyta išsiaiškinti, kodėl tiek sumažėjo kaina ir dėl ko toks didelis skirtumas tarp gamintojų ir kooperatyvų, tačiau atsakymo nesulaukta.

„Sulaukėme paguodos, kad krintančios pieno kainos - tik laikinas dalykas. Kad rinkose kilo sujudimas, užsienyje pieno produktų kainos krito, atsirado pieno perteklius. Iš tikrųjų yra ...pavasaris. Scenarijus kartojasi kasmet - prasidėjus ganiavai, padaugėja žaliavos, kainų kreivė krenta, o rudenį vėl atsistato. Tai yra dėsninga ir niekur nuo to mes nepabėgsime", - sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.

Premjeras pasitarime įpareigojo sukurti formulę kainoms reguliuoti, pagal kurią būtų galima sudarinėti sutartis, tačiau kooperatyvų atstovai abejoja, ar tai bus veiksminga. „Kooperatyvai jau buvo sudarę su Rokiškio grupe sutartį. Formulę, įrašant į ją ir eksporto produktų kainas, buvo pasiūlę perdirbėjai. Kol produktų kaina krito ir mažėjo žaliavos kaina, formulė jiems buvo priimtina. Kai situacija vasarą pakrypo į priešingą pusę - pradėjo augti produktų kaina ir reikėjo didinti žaliavos kainą - formulė perdirbėjams tapo nepatogi ir ji buvo pamiršta", - prisimena ŽŪR pirmininkas.

Su ironija žiūrima ir į valdžios vyrų raginimus burtis į kooperatyvus, nes jiems, esą lengviau kalbėtis ir derėtis su perdirbėjais. Realybėje vyksta kooperatyvų gniuždymo banga. „Panašiai jau buvo 2012 m. Nauja tai, kad į stambesnius pieno ūkius įmonės siunčia vadybininkus, kurie siūlo didesnes kainas ir bando pervilioti, kad neparduotų pieno kooperatyvui, o tiesiai įmonei", - sako A. Stančikas.

Jo žodžiais nėra normalu, kad kooperatyvas įmonei pristatydamas 100 t pieno, gauna tokią pat kainą, kaip ir gamintojas, parduodantis 300 litrų. „Juk kooperatyvui reikia tą kiekį surinkti ir atvežti, jis patiria išlaidas, o iš gamintojo įmonė pasiima pati. Susikooperavus tenka sumokėti mokesčius valstybei, be to, perdirbėjai dar nudrožia kainą", - apmaudo neslepia ŽŪR pirmininkas.

Netrukus gali pasitvirtinti ir kitas liaudiškas posakis - lazda turi du galus. Šiandien kooperatyvai jau sudarinėja sutartis su užsieniu, gabena pieną į Lenkiją, kur mokama palankesnė kaina. Ganiavos sezonui pasibaigus ir sumažėjus pieno kiekiui, vėl gali tekti kviesti pasitarimą, nes perdirbėjams ims trūkti žaliavos.

MŪ inf.