Kaunas. Pieno supirkimo kaina Lietuvoje lapkritį didėjo trečią mėnesį iš eilės. Kiek ilgai dar gali išsilaikyti tokios tendencijos? Pieno gamintojai ilgalaikio gerėjimo perspektyvą vertina atsargiai.

„Manau, kad pagal kainą jau esame dugne ir žemiau kristi nebegalime“, – balandį sakė „Rokiškio sūrio“ direktorius ir vienas savininkų Dalius Trumpa susitikime su Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) nariais. Vis dėlto kaina dar krito ir tikrąjį dugną pasiekė liepą, kai vidutinė natūralaus pieno kaina siekė tik 369,77 Eur/t.

Rugpjūtį pieno supirkimo kaina jau pradėjo didėti, o spalį, palyginti su rugsėju, išaugo beveik 20 procentų.

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) pranešė, kad vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina spalį Lietuvoje pasiekė 512,92 Eur/t – buvo 19,6 proc. didesnė negu rugsėjį ir 31,7 proc. didesnė negu prieš metus. Prognozuojama lapkričio kaina – 538,36 Eur/t.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, supirkimo įmonės spalį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 558,56 euro – 17,6 proc. daugiau negu rugsėjį.

LPGA direktorius Eimantas Bičius sako, kad pieno kainos didėjimą lemia kelios priežastys. Pirmoji – jau nuo vasaros brangstantys pieno produktai, į rekordines aukštumas pakilusi grietinėlės, sviesto kaina. Įtakos turi ir rudenį didėjantis pieno riebumas ir baltymingumas, ir, tikėtina, žalio pieno trūkumas.

Bazinio pieno kaina vasarą laikėsi stabiliai žema, mažėjo ir natūralaus kaina, nes, anot E. Bičiaus, šių metų vasara išsiskyrė tuo, kad pieno riebumas buvo gerokai mažesnis nei įprastai, nesiekė net 4 procentų. Rudenį, kaip įprasta, padidėjęs pieno riebumas (vidutiniškai iki 4,36 proc.) didina jo supirkimo kainą.  

„Visą vasarą dar buvome paskutiniai Europos Sąjungoje pagal pieno supirkimo kainą, rugsėjį truputį pakilome nuo dugno, o spalį jau turėtume būti netoli ES kainos vidurkio, kuris yra apie 52 ct/l“, – sako E. Bičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva Europos kontekste visada būna pirma šalis, kurioje pradeda kristi kaina ir paskutinė, kurioje kyla.

„Visi žinome Jono Vilionio (LPGA prezidento – red.) frazę – ūkininkams supirkėjai leidžia įkvėpti gurkšnį oro ir vėl murkdo į vandenį. Tad kas vyks su kainomis po naujų metų, sunku pasakyti. Nes produktų kainos jau pasiekusios viršūnę, o pagal švytuoklės principą, kuris pas mus daugelį metų yra, netrukus gali pradėti pigti, o tada ir pieno supirkimo kaina mažės“, – svarsto E. Bičius.

Vis dėlto garsiau pradedama kalbėti apie žaliavinio pieno trūkumą rinkoje ir tai gali būti labai svarbus veiksnys išsaugant aukštas pieno kainas. Perdirbėjai, Pieno taryboje kalbėdami apie pieno, perkamo iš tarpininkų, kokybės problemas, užsiminė, kad yra priversti pirkti ir tokį pieną, nes jo trūksta gamybai. Už tai laikosi ir importuojamo pieno iš Latvijos ir Estijos kiekiai – ŽŪDC duomenimis, apie 26 proc. nuo bendro superkamo kiekio.

„Įdomu, kaip pieno poreikį koreguos ir Vilkyškių pieninės planai atidaryti gamyklą Latvijoje, „Pienas LT“ plėtra. Pieno kiekis Lietuvoje, nepaisant nuolat mažėjančio karvių skaičiaus, dėl didėjančio primilžio išlaikomas panašus, tačiau didėjantis primilžis gali nespėti paskui drastiškai mažėjantį karvių skaičių“, – kalbėjo LPGA direktorius.

ŽŪDC duomenys rodo, kad taip ir yra – didėjantis primilžis nekompensuoja prarasto pieno kiekio. Per metus natūralaus riebumo pieno šalies įmonėse supirkta 2,6 proc. (115,7 tūkst. t), o bazinių rodiklių – 2,18 proc. mažiau (152,9 tūkst. t) negu prieš metus. Importuojamo pieno iš Latvijos ir Estijos apimtys išlieka panašios – apie 26 proc. nuo viso Lietuvoje perdirbto pieno.

O pieno ūkių ir karvių toliau mažėja. Vien per lapkritį neliko 554 ūkių ir 3 819 karvių, per metus – 2,6 tūkst. ūkių ir 12,5 tūkst. karvių. Mažėjimo kreivė stabiliai leidžiasi žemyn jau eilę metų.

Visų laikų aukščiausia pieno kaina fiksuota 2022 m. spalį – 552 Eur/t. Tų metų vasarą Lietuvos pieno supirkimo kaina ES kontekste buvo pakilusi į antrąją vietą. Bet neužilgo pieno kaina krito žemyn.