Kijevas. Tradiciniai agroverslo pelno šaltiniai - gamybos ir eksporto didinimas - sparčiai senka. Verslas turėtų imtis naujų sprendimų, tačiau ne viskas priklauso nuo verslininkų ir rinkų. Rinkoms įtaką daro politiniai sprendimai, ypač didžiųjų valstybių lyderių. Tai pabrėžta Juodosios jūros regiono grūdų konferencijoje „Black Sea Grain 2017".

Tradiciniai pelno šaltiniai - gamybos ir eksporto didinimas - sparčiai senka. Siekiant didinti ir stabilizuoti maržą reikia visiškai naujų sprendimų: technologijų eksporto, konkurencingumo stiprinimo, naujos investicijų struktūros, kalbėjo konferencijoje bendrovės „UkrAgroConsult" vadovas Sergejus Feofilovas, pabrėždamas, kad konkurencinė kova rinkose vyksta ne tiek gamybos, kiek paklausos valdymo srityje, išnaudojant prieigas prie naujų rinkų, technologijas.

Veiksminga vadyba turėtų pasitelkti ir kokybiškai naujus finansavimo šaltinius. Šiuo metu žemės ūkis daugiausia vystomas panaudojant žemdirbių investicijas. Vyriausybės ar bankų sektoriaus indėlis yra mažas, nors būtent tokio pobūdžio investicijų vaidmuo reikšmingas stabilizuojant situaciją ir didinant pelną.

Šiai nuomonei pritarė Italijos „Grain Services" atstovas Anderas Kanjolatis (Andrea Cagnolati). Pasak jo, naujų rūšių produkcijos gamyba, finansinės spekuliacijos ir tarptautinių rinkų įsisavinimas - tai žemės ūkio verslo ateities strategijos. Analizuodamas pasaulio žemės ūkio rinkų tendencijas nuo 2008 metų, A. Kanjolatis pastebėjo stiprėjančias BVP augimo tendencijas, pirmaujančių pasaulio šalių skolinių įsipareigojimų augimą, žemas agrarinės produkcijos kainas ir mažą jų likvidumą.

„Nauja situacija rinkose reikalauja naujų strategijų, ypač atsižvelgiant į didėjančią ekologiškų produktų paklausą. Pavyzdžiui, produkcijos be gliuteno paklausa Italijoje pastaruoju metu išaugo 10 proc., Jungtinėse Valstijose - 27 proc.", - pastebėjo A. Kanjolatis

Lokalumas prieš globalumą

Kaip subalansuoti vietinių ir pasaulio rinkų tendencijas? Tarp pagrindinių veiksnių, kurie daro įtaką pasaulio žemės ūkio rinkoms - Kinijos, Rusijos JAV vadovų politika. Apie tai konferencijoje samprotavo prancūzų ekonomistas Pilypas Šalmenas (Philippe Chalmin), skaitydamas pranešimą „Rytų vėjas, Vakarų vėjas. Donaldas, Si, Vladimiras ir kt."

Jis atkreipė dėmesį į vadinamąjį 2006-2014 metų superciklą: beveik visų ekonominės veiklos sričių nuosmukis 2007-2008 krizės metais ir vėlesnis pakilimas, gamybos apimčių padidėjimas iki prieškrizinio lygio ir santykinis ekonominės veiklos rodiklių stabilizavimas.

„Bet superciklas baigėsi, tenka susidurti su gana ilgai trunkančiu mažų kainų, įskaitant ir žemės ūkio produkciją, laikotarpiu", - sakė P. Šalmenas.

Kito kainų šuolio, anot analitiko, reikėtų tikėtis 2020-ųjų pabaigoje, kai lemiamu pasaulio žemės ūkio rinkų veiksniu taps išaugusi paklausa Indijos ir (ar) Afrikos rinkose. Iki to laiko neverta tikėtis stabilumo, pabrėžė ekonomistas.

Kalbėdamas apie „pasaulio valdymą", P. Šalmenas pažymėjo, kad nėra vieningo valdymo centro ir paragino stebėti, kaip elgiasi Donaldas ir Si (nuoroda į JAV ir Kinijos prezidentus).

Lotynų Amerikos potencialas

Argentina grįžta į pasaulio rinkas: blogas naujiena ar naujos galimybės konkurentams? Šį klausimą aptarė Argentinos grūdų elevatorių federacijos (Federación de Centros y Entidades Gremiales de Acopiadores de Cereales) atstovas Lendras Pjerbatistis (Leandro Pierbattisti). Jis pažymėjo, kad 2016-2017 prekybos metais, lyginant su praėjusiais metais, šalyje išaugo pasėlių plotai (nuo 34 iki 36 mln. ha), grūdų derlius (nuo 111 iki 125 mln. t) ir grūdų bei aliejinių augalų sėklų eksportas (nuo 82 iki 93 mln. tonų).

„Mažos apimties gamyba anaiptol nereiškia žemo eksporto lygio , - sakė L. Pjerbatistis. - Kalbant apie kai kurių rūšių grūdų ir aliejinių augalų vidaus vartojimas Argentinoje yra vidaus menkas, tačiau tai nulemia didelį eksporto potencialą".

Argentinoje kukurūzų vidaus vartojimas palyginti su gamybos apimtis sudaro 30 proc., sojų miltų - 9, sojų aliejaus - 33 proc., o štai Brazilijoje atitinkamai 72, 52 ir 80 proc., JAV - 84, 84 ir 90 proc.

L. Pjerbatistis pabrėžė, kad Argentina susiduria su logistikos problemomis, tarp jų - saugojimo pajėgumų trūkumu. Tačiau, pasak pranešėjo, palyginti su Brazilija, Argentina laimi šioje srityje, nes gali tam panaudoti siloso saugyklas.

Esant pilnai uostų pajėgumų apkrovai, Argentina 2016-2017 m. gali eksportuoti iki 108 mln. tonų augalininkystės produkcijos (prognozuota 90 mln. t), įskaitant 100 mln. tonų grūdų ir 8 mln. tonų augalinio aliejaus.

Kas žadama Rusijai, Ukrainai, Kazachstanui

Juodosios jūros regionui tenka beveik ketvirtis pasaulio grūdų eksporto, informavo „UkrAgroConsult" ekspertė Jelizaveta Malyško. Ji atkreipė dėmesį į 5 pastarųjų metų spartaus grūdų gamybos ir eksporto augimo tendencijas Rusijoje, Ukrainoje ir Kazachstane. 2012 metais Rusija, Ukraina ir Kazachstanas eksportavo atitinkamai 16, 22 ir 6 mln. tonų grūdų, o 2016 m. atitinkamai 37, 40 ir 9 mln. tonų.

Grūdų gamyba per šį laikotarpį taip pat žymiai padidėjo: 2012 m. Rusija, Ukraina ir Kazachstanas pagamino atitinkamai 71, 42 ir 13 mln. tonų, o 2016 m. -119, 64 ir 20 mln. tonų. Prognozuojama, kad 2017 m. rodikliai sumažės: Rusijos - iki 113, Ukrainos - iki 61 mln. tonų.

J. Malyško pastebėjimu, pasaulio rinkose ryški grūdų paklausos augimo tendencija, ypač Afrikoje. Ji pasidalijo prognozėmis, kad iki 2025 m. kviečių ir kukurūzų paklausa Azijoje išaugs 10 proc., Afrikoje 19 (kviečių) ir 26 (kukurūzų) proc.

Kalbėdama apie būdus gerinti konkurencingumą, „UkrAgroConsult" ekspertė paminėjo keturias sritis: kokybę, kainą, valiutą, informaciją. Ji pažymėjo, kad maistinių kviečių dalis Rusijoje stabiliai sudaro 77-87 proc., Kazachstane - 96-85 proc., Ukrainoje svyruoja ties 50 proc. riba (didėjant derlingumui, mažėja maistinių grūdų dalis).

Pagrindinės tendencijos

Tarp pagrindinių 2016-2017 prekybos metų tendencijų konferencijos pranešėjai įvardijo: santykinį makroekonominį stabilumą, augantį agroverslo vaidmenį šalių ekonomikose, mokesčių pasikeitimus, krovinių gabenimo tarifų augimas.

Afrikos ir Pietryčių Azijos šalys nulemia paklausos padidėjimą pasaulio grūdų rinkose,  taip mano Singapūro bendrovės UBS atstovas Veinas Gordonas (Wayne Gordon). Pasak jo, paklausos formavimą visų pirma nulemia pasaulio gyventojų augimas, demografinės struktūros pokyčiai (dėl jaunų žmonių dalies padidėjimo Afrikoje) ir vartotojų pajamų augimas Afrikos ir Pietryčių Azijos šalyse.

Ekspertas nužymėjo keletą pasaulinių vartojimo tendencijų:

• aukšto pajamingumo šalyse didėja gyvūninės kilmės produktų suvartojimas;
• besivystančiose šalyse (Indijoje) didėja kviečių vartojimas, o ryžių - mažėja;
• Indonezijoje ir Afrikoje auga pagrindinių grūdinių augalų vartojimas;
• dėl augančios paklausos Afrikoje sparčiai didėja grūdų deficitas, tačiau žemdirbystei tinkamos žemės trūkumas neleidžia plėsti gamybos, todėl importas yra vienintelis maisto problemos sprendimo būdas;
• Indijoje neįtikėtinai sparčiai auga augalinio aliejaus importas, kurio didžiąją dalį sudaro palmių aliejus.

Analitikų dėmesio centre - Juodosios jūros regionas

Kviečių eksportas iš Juodosios jūros regiono beveik 2 kartus viršijo analogišką JAV rodiklį, 2,7 karto ES rodiklį, teigė „SGS Group Management Ltd." (Šveicarija) ekspertas Genadijus Šulga.
Jis pabrėžė, kad Juodosios jūros baseino šalys ateinančiais metais dominuos pasaulio kviečių prekyboje, o Čikagos reikšmė pasauliniame kviečių kainodaros procese silps.

G. Šulga atkreipė dėmesį į didelį Pietų Amerikos šalių eksporto potencialo augimą, kuris sukels struktūrinius pokyčius pasaulio rinkose. Pasak jo, 2020 m. gerokai susilpnės Jungtinių Valstijų, kaip pasaulio grūdų ir sojų atsargų valdytojos pozicijos.

Juodosios jūros regiono šalių kviečių kokybė artėja prie geriausių pasaulio standartų. Apie 88 proc. Kazachstano kviečių baltymų rodiklis sudaro 13 proc. arba daugiau, o apie 66 proc. Ukrainos kviečių baltymų rodiklis sudaro nuo 11,5 iki 13 proc.

2017-2018 prekybos metais pagrindinių grūdų ir aliejinių augalų pasėlių plotai ir derlingumas Ukrainoje, Rusijoje ir Kazachstane, palyginti su 2016-2017 m. šiek tiek sumažės. Tokią prognozė pateikė JAV Žemės ūkio departamento (USDA) atstovas Markas Lindemanas (Mark Lindeman). Pasak jo, kviečių derlius Ukrainoje (įskaitant Krymą) sumažės nuo 26,8 iki 26 milijonų tonų, miežių - nuo 9,9 iki 7,5 milijonų tonų, kukurūzų - nuo 28 iki 27 mln. tonų, saulėgrąžų. - nuo 13,8 iki 12,5 mln. tonų. Tik sojų derlius šiek tiek padidės - nuo 4,3 iki 4,5 mln. tonų Panašios tendencijos būdingos Rusijai ir Kazachstanui.

Analizuodamas pagrindinių žemės ūkio augalų Ukrainoje pelningumą, ekspertas pažymėjo, kad pelningiausios yra saulėgrąžos (51 proc.), 27 proc. pelno atneša kukurūzai, rapsai ir sojos, kviečių pelningumas sudaro 16 proc., miežių - 10 procentų.

MŪ inf.