Vilnius. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį šalies ūkininkams naujo suteikto finansavimo suma siekė 130 mln. eurų, arba beveik 12 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.
Šiuo metu asociacijos narių valdomas paskolų žemės ūkiui portfelis sudaro apie 560 mln. Eur.
LBA teigimu, atsargų turintis ir į išaugusį būtinųjų prekių vartojimą atsiliepęs žemės ūkio sektorius užsitikrino dar tvirtesnes pozicijas derybose su kredito įstaigomis, o tvari jo veikla yra viena iš esminių sąlygų sėkmingai skolinantis. Finansavimas skiriamas per paskolas bei įrangos, specialiosios technikos bei transporto priemonių lizingo sandorius. Augimas prognozuojamas ir antrojoje 2020 metų pusėje.
„Stabiliai veikiantis finansų sektorius ne tik padeda gyventojams ir verslams įveikti laikinus sunkumus, atidedant paskolų grąžinimą, bet ir yra pasirengęs daugiau skolinti, taip pat – ir žemės ūkiui. Stebime tendenciją, kad paskolų palūkanų normos įmonėms nuo metų pradžios nuosekliai mažėja ir šiuo metu siekia vidutiniškai 3 proc.“, – sako Aidas Budrys, laikinasis LBA prezidentas.
Pasaulio bankas žemės ūkį priskiria prie mažiausią COVID-19 poveikį patirsiančių sektorių. Be to, šis poveikis nebūtinai yra neigiamas: ūkininkai galėjo tęsti darbus ir karantino metu, nemažai jų netgi turėjo didinti pajėgumus, išaugus būtinųjų prekių paklausai.
LBA atkreipia dėmesį, kad visi šalies bankai didelio neapibrėžtumo laikotarpiu išlaikė tuos pačius rizikos vertinimo modelius, tačiau daugiau dėmesio skyrė kiekvienam individualiam atvejui įvertinti. Svarbiausi veiksniai – įmonės mokumas ir siekiamo finansavimo dydis bei santykis su nuosavu kapitalu.
„Taip pat nereikia pamiršti, kad, pavyzdžiui, žemės ūkio segmentas yra nevienalytis, jame yra ne tik gamyba ar perdirbimu, bet ir prekyba bei tarpininkavimu besiverčiančių subjektų, kurių veiklos rizikos vertinimas gali būti skirtingas. Vyraujant neapibrėžtumui, segmento atsparumas krizei yra svarbus faktorius, tačiau tokiomis sąlygomis bankai kiekvieną atvejį linkę nagrinėti ir vertinti atskirai“, – pridūrė A. Budrys.
Pandemija nesutrukdė ūkininkams vykdyti ilgalaikes investicijas
„Luminor“ banko duomenimis, dažniausiai šiandien skolinasi grūdų sektoriaus ūkininkai, dauguma kreipiasi dėl kreditų ilgalaikėms investicijoms – naujos žemės pirkimui, įrenginių atnaujinimui ir kitiems ilgalaikiams tikslams.
„Praėjusieji metai buvo pakankamai sėkmingi žemės ūkiui, todėl verslininkai norėjo ir toliau auginti verslą. Todėl ir šiandien vis dar pastebimas didelis susidomėjimas verslo finansavimu – aktyviausi yra grūdų segmento ūkininkai, po jų eina daržovių augintojai ir pienininkystės bei mišrūs ūkiai.
Grūdų segmente išduota naujų paskolų suma sudaro didžiąją dalį visos „Luminor“ ūkininkams šiemet suteiktų paskolų sumos. Per šių metų pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išduoto finansavimo suma žemės ūkio subjektams mūsų banke padidėjo 13 proc.
Žemės ūkio sektorius yra vienas iš mūsų strateginių finansavimo krypčių, todėl siekiame nuosekliai bendradarbiauti su šio verslo atstovais ir visada finansuojame tvarius verslo projektus“, – teigia Vytis Žegužauskas, „Luminor“ Verslo klientų skyriaus vadovas.
„Luminor“ bankas daugiausia paskolų suteikia naujos žemės pirkimui ir techninio parko atnaujinimui, taip pat kitoms ilgalaikėms investicijoms.
V. Žegužauskas pabrėžia, kad „COVID-19“ poveikis žemės ūkio sektoriui tiesiogiai buvo nežymus, nes tai vienas atspariausių verslo sektorių finansinėms ir ekonominėms krizėms, be to, kalbant apie grūdų augintojus, 2019 metai buvo vieni iš geresnių per pastaruosius metus, kas leido sukaupti tam tikrus finansinius rezervus.
Kita vertus, „COVID-19“ poveikis žemės ūkio verslui gali būti tam tikrai aspektais ir teigiamas – pavyzdžiui, eksporto kvotos, intervenciniai valstybiniai užpirkimai.
„Apskritai šie metai žemės ūkyje žada būti ne prastesni nei pernykščiai. Šiemet grūdinių augalų derliaus prognozė žada vieną geresnių derlių Lietuvoje per paskutinius 5 metus ir antrą per paskutinius dešimt metų, o žiūrint iš šiandienos perspektyvos, stiprūs kainų svyravimai neatrodo labai tikėtini.
Be to, buvo vos keli atvejai, kai ūkininkai pasinaudojo banko siūloma galimybe atidėti paskolų ar lizingo grąžinimą, kad įveiktų „COVID-19“ finansines pasekmes“, – pastebi V. Žegužauskas.
Pagal LBA ir „Luminor“ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Augo Klaipėdos uosto krova
2024-11-21 -
Pieno kaina spalį ūgtelėjo
2024-11-20 -
Ekologiški grūdai: avižų kaina kilo labiausiai
2024-11-18
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)