Kaunas. Latvijoje ir Estijoje žemdirbių kooperacija yra labiau išplėtota negu Lietuvoje. Ne vienas kooperatyvas savo istoriją skaičiuoja jau daugiau kaip dešimtmetį, o pagrindiniu savo veiklos tikslu laiko siekį didinti narių ūkininkavimo pelningumą. Dviejų kooperatyvų Latvijoje ir Estijoje patirtis turėtų būti įdomi ir mūsų žemdirbiams, vis drąsiau žengiantiems į dar mažai tyrinėtą žemę - kooperaciją.

Šiaurės Latvijoje, Vidžemės regione regione esančiame Valmeros mieste jau 17 metų veikia žemdirbių kooperatyvas „Vaks". Kooperatyvą 2011 m. subūrė Indulis Jansonas su žmona Zinta - jiems pavyko prikalbinti 11 žemdirbių imtis darbuotis kartu. Dabar Indulis Jansonas yra valdybos primininkas, o Zinta - komercijos direktorė ir agronomė. Šeima neslepia, kad vienas iš jų sėkmės receptų buriant žemdirbius į kooperatyvą buvo geras vokiečių kalbos mokėjimas, mat būtent kažkada Vokietijoje išklausyti mokymai apie kooperacinę veiklą buvo stimulas patiems iš to bandyti kurti verslą.

Žemdirbių kooperatyvas „Vaks" šiuo metu turi 550 narių, per metus iš jų nuperka 225 000 tonų grūdų ir rapsų produkcijos. „Kooperatyvas ne tik superka produkciją, kurią paskui daugiausiai eksportuojame, bet ir aprūpina savo narius augalų apsaugos produktais, mineralinėmis trąšomis, sėkla. Mes turime savo sėklų ruošimo fabriką, per metus paruošiame maždaug 8 000 tonų įvairių javų sėklos", - paaiškina Zinta Jansone. Moteris priduria, kad artimiausiuose kooperatyvo planuose - plėsti sėklų ruošimo pajėgumus, įrengti dar vieną naują liniją, nes jaučiamas kokybiškos sėklos poreikio augimas.

„Dirbame Šiaurės Latvijoje. Čia smėlingos žemės ir atšiaurus klimatas, todėl šiose žemėse ūkininkaujantys žemdirbiai priversti labai kruopščiai skaičiuoti pinigus. Manau, jie jau įsitikino, kad kooperacija - tai vienas iš būdų sutaupyti. Perkant ūkiui reikalingų produktų dideliais kiekiais mes gauname palankesnę kainą, o už užaugintą produkciją mūsų nariams visuomet siūlome šiek tiek daugiau negu tuo metu biržoje esanti grūdų kaina", - „Mano ūkiui" sakė Z. Jansone.

Stojamasis mokestis į kooperatyvą yra 300 eurų, kasmetinis nario mokestis - 15 eurų. Kiekvienas kooperatyvo narys įsipareigoja 75 proc. savo išaugintos produkcijos parduoti per kooperatyvą. Lygiai taip pat kiekvienas kooperuotas žemdirbys turi pareigą 75 proc. ūkyje naudojamų trąšų ir cheminių augalų apsaugos produktų pirkti per kooperatyvą.

„Tarp kitko, pastaruoju metu sulaukiame nemažai žemdirbių iš Lietuvos - jie domisi, kaip mes organizuojame darbus. Spėju, kad artimiausiu metu ir jūsų šalyje susikurs naujų stiprių žemdirbių kooperatyvų", - „Mano ūkiui" sakė Zinta Jansone

Būdama agronomė, Z. Jansone daug dėmesio skiria įvairių lauko dienų, mokymų, seminarų organizavimui. Kaip vieną didžiausių problemų ji įvardijo vis agresyvėjančias lauko augalų ligas. „Manau, problemos tokios pačios kaip ir Lietuvoje: pasėlių struktūroje vyrauja javai ir rapsai, nesilaikoma sėjomainos reikalavimų, todėl vis sunkiau susitvarkyti su augalus atakuojančiai ligų patogenais", - sakė Z. Jansone.

Estijos kooperatyvas „Kevili" savo istoriją skaičiuoja daugiau kaip dešimt metų. Jis jungia javų ir rapsų augintojus. Pasak kooperatyvo valdybos pirmininko Jaak Läänemets, nuolatinė naujų eksporto rinkų paieška, tiesioginiai kontaktai su pasauliniais augalų apsaugos produktų ir trąšų gamintojais daro kooperatyvą vis populiaresnį. Kooperatyvas turi ambicijų nelikti tik žaliavos teikėju rinkai - ateities planuose yra patiems gaminti galutinę produkciją.

Dabar kooperatyvas valdo du didžiulius grūdų elevatorius Roodevälja ir Rõngu vietovėse. Vienas moderniausių šalyje Roodevälja grūdų terminalas yra pastatytas pačių kooperatyvo narių lėšomis, jo talpa - 50 000 tonų, džiovyklų našumas - 75 t/val. Terminale yra moderni laboratorija, kur per kelias minutes nustatoma grūdų kokybė. Rapsai, pašarinės ir maistinės avižos, pašariniai ir salykliniai miežiai, pašarinių ir maistiniai kviečiai, žirniai, rugiai ir kvietrugių - visa tai sudaro kooperatyvo superkamos produkcijos asortimentą.

„Kevili" veiklos užuomazgomis galima laikyti 1993 m. Jegevos mieste susikūrusią Centrinės Estijos aliejinių augalų asociaciją, kuri po truputį mezgė prekybinius ryšius su Suomija. Oficiali kooperatyvo veikla prasidėjo 2005 metais, tuomet „Kevili" sudarė 15 ūkių, o dabar kooperatyvas jungia per 140 narių Vakarų Viru, Tartu ir Viljandžio apskrityse. Kiekvienas naujas narys, stodamas į kooperatyvą, turi sumokėti 3 000 eurų pajinį įnašą.

Bendras kooperatyvo narių dirbamos žemės plotas sudaro per 80 000 ha, vienas narys vidutiniškai dirba 580 ha žemės. 2015 finansinių metų apyvarta siekė 45,5 mln. eurų. Pernai kooperatyvas „Kevili" pardavė 150 000 t grūdų ir rapsų.

Kooperatyvo nariai bendrai perka sėklas, trąšas, augalų apsaugos produktus, degalus. Organizuota logistika, derliaus nuėmimas, džiovinimas ir saugojimas taupo žemdirbių pinigus ir laiką. Konsultacijos, kurias teikia du kooperatyve dirbantys profesionalūs agronomai, padeda žemdirbiams geriau tvarkytis laukuose.

Kooperatyvo „Kevili" pirkimų vadovas Veiko Maastik pabrėžė, kad kooperatyvas pats daro įvairius naujų cheminių produktų palyginamuosius tyrimus laukuose, kad savo nariams galėtų pateikti kuo tikslesnes rekomendacijas

Mokomosios išvykos, įvairių sričių ekspertų paskaitos padeda kelti kooperuotų narių kvalifikaciją. Kooperatyvo administracija daug dėmesio skiria tam, kad kooperatyvo nariai bendrautų tarpusavyje, nes keitimasis patirtimi yra vienas iš sparčios pažangos variklių.

MŪ inf.