Babtai (Kauno r.). Reikalavimai nacionalinės kokybės produkcijai yra per dideli, o parama ir jų reklama nepakankama, rodo šių produktų gamintojų apklausos rezultatai.

Pirmieji nacionalinės kokybės produktai (NKP) Lietuvoje buvo sertifikuoti prieš dešimtmetį. Tačiau didesnis jų gamintojų skaičiaus augimas prasidėjo nuo 2012-ųjų, kai kokybiškesnių vaisių, uogų ir daržovių augintojams pradėta teikti parama.

2017-ųjų pabaigoje jau 389 gamintojai rinkai tiekė įvairaus asortimento NKP. Nors šios, aplinką tausojančios bei ES ir mūsų valstybės remiamos auginimo ir produktų gamybos sistemos nežadama atsisakyti, ne viskas joje sklandu. Reikalavimai gamintojams – per sudėtingi, o produktų išskirtinumas vartotojams – per mažai suprantamas. Tokių ir panašių kritinių pastabų susilaukia NKP sistema.

Ką mano vartotojai ir gamintojai

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu Kauno technologijos universiteto mokslininkai atliko studiją „Nacionalinės maisto kokybės sistemos atitikties esamoms ir numatomoms rinkos galimybėms įvertinimas“. Buvo vykdomos gamintojų ir vartotojų apklausos.

Rezultatai parodė, jog dabartinė NKP gamybos grandinė yra per ilga (taip mano beveik 80 proc. respondentų), kad natūralumui bei maistingumui, kaip NKP charakteristikai, keliami reikalavimai yra per aukšti (79,5 ir 76,9 proc. apklaustųjų).

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Kokybės politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Rolandas Valatkevičius pristatė apklausos duomenis, kaip vertinama NKP sistema

NKP žymimi ženklu „Kokybė“. Net 77 proc. respondentų nurodė nemanantys, kad šis ženklas teikia privalumą rinkoje (nes palengvina priėjimą prie paskirstymo kanalo dalyvių). Didesnė dalis (56,4 proc.) apklaustųjų nesutinka, kad ženklas „Kokybė“ suteikia rinkoje konkurencinį pranašumą.

Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Kokybės politikos skyriaus vyriausiojo specialisto Rolando Valatkevičiaus, daugelis apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų teigė, jog reikalavimai NKP yra per dideli, o parama ir jų reklama nepakankama. Tokia nuomonė atspindi ir situaciją rinkoje. Vartotojai dažniausiai ieško pigesnės produkcijos, nelabai gilindamiesi į jos kokybę. Kita vertus, net ir kokybišką, ūkininkų patiektą produkciją, kartais prekybos tinklai sugadina netinkamai ją laikydami ir realizuodami.

Trūksta gyvūninės kilmės produktų

NKP gaminami, auginami ir tiekiami rinkai, laikantis papildomų, griežtesnių šių produktų specifikacijose išdėstytų reikalavimų. Patvirtintos 9 NKP specifikacijos: bičių produktų, grūdų ir jų gaminių, konditerijos kepinių, mėsos ir jos gaminių, paukštienos, pieno ir jo gaminių, šviežių vaisių ir daržovių bei jų produktų, vištų kiaušinių, cukrinės konditerijos ir šokolado gaminių, giros.

Iš 389 gamintojų, kurie 2017 m. tiekė rinkai NKP, žymimus ženklu „Kokybė“, daugiausiai (236) buvo augalininkystės produktų (vaisių ir daržovių) gamintojai. Šiuo metu beveik pusė prekinių daržininkystės ūkių dalyvauja NKP programoje. Pagal gamintojų skaičių antroje vietoje (131) – bičių produktų gamintojai. ŽŪM pripažįsta, kad šioje sistemoje labai trūksta kitų rūšių produktų (gyvūninės kilmės produktų, išskyrus pieną, kol kas nėra). Mėsos gamintojus NKP sistema atbaido dėl gana sudėtingų reikalavimų.

Iš 389 gamintojų, pernai tiekusių rinkai NKP, žymimus ženklu „Kokybė“, daugiausiai  – net 236 –  buvo vaisių ir daržovių augintojų

Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė, dalyvavusi LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute vykusiame seminare „Natūralios kilmės biologinių preparatų bei augalų apsaugos priemonių panaudojimas šiuolaikinėse žemės ūkio produktų auginimo technologijose“, teigė, jog ministerija siekis – kad NKP gamintojų būtų kuo daugiau.

NKP rėmimas išliks

Šiuo metu NKP gamintojai gali gauti paramą iš ES (pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. laikotarpio priemones – „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“) ir valstybės („Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti teikimas“, „Veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu finansavimas“).

Skatinant NKP vartojimą, nuo 2004 m. įgyvendinama programa „Pienas vaikams“, nuo 2009 m. – „Vaisiai mokykloms“. Nuo 2013 m. pagal minėtas programas tiekiami tik ekologiški vaisiai ir NKP, nuo 2014 m. – tik ekologiškas pienas. Nuo 2017 m. rugsėjo veikia viena programa – „Pieno produktai, vaisiai ir daržovės ugdymo įstaigoms“.

Seminare susirinkusius ūkininkus viceministrė patikino, jog NKP sistemos ir jai skirtos paramos nežadama atsisakyti. Tačiau norima programą peržiūrėti ir tobulinti.

Skatins NKP vartojimą vaikų darželiuose

„Žemės ūkio ministerija nori padėti NKP gamintojams ir produktams dar labiau įsitvirtinti rinkoje“, – sakė viceministrė. ŽŪM yra parengusi Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisyklių projektą. Šios paramos tikslas – skatinti ekologiškų produktų vartojimą vaikų darželiuose, nedidinant mokesčio už tokius produktus vaikų tėvams. Paramą (kainos skirtumą tarp ekologiškų ir tos rūšies įprastinių produktų) galėtų gauti savivaldybės įsteigtos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios pačios vietoje gamina vaikams maistą. Antrajame šio projekto įgyvendinimo etape tikimasi įtraukti ir NKP.

Pasak žemės ūkio viceministrės Ausmos Miškinienės, NKP sistemos ir jai skirtos paramos nežadama atsisakyti. Tačiau norima programą peržiūrėti ir tobulinti

Artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į iššūkius įgyvendinant NKP sistemą, ketinama peržiūrėti ir supaprastinti atskirų gaminių specifikacijas, didinti ženklo „Kokybė“ žinomumo lygmenį, šviesti vartotojus, kad jie suprastų skirtumus taip NKP ir ekologiškų produktų, lengvinti paramos skyrimo reikalavimus NKP gamybai.

Nuo 2021 m. prasidės naujas ES paramos laikotarpis. A. Miškinienės nuomone, ir naujuoju laikotarpiu parama NKP reikalinga. Iki tol dar galima koreguoti dabartinę sistemą ir nuspręsti, kokia NKP sistema turėtų būti ir veikti ateityje, kad kurtų pridėtinę vertę visiems jos dalyviams: tiek gamintojams, tiek vartotojams.

MŪ inf.