Vilnius. Nors pavasaris užsitęsė ir buvo šaltas, o vėliau kamavo sausros ir liūtys, 2022 m. derlius bus neblogas, gal kiek mažesnis nei pernai, nors apsėti ir didesni plotai, mažesnis naudojamų trąšų kiekis didelės įtakos derliui neturės, sako grūdininkai.  

Tačiau labai augs kainos. Labiausiai laukiama žinių, kaip grūdus pavyks išvežti iš Ukrainos – nuo to priklausys, už kiek derlių parduos ūkininkai.   

Derliaus prognozės optimistinės    

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas pripažįsta, kad gamta iš prognozių dažnai pasišaipo, bet orai leidžia teigti, kad derlius bus praėjusių metų dydžio. 

„Taip, kaip atrodo laukai šiandien, derlius neturėtų būti prastesnis negu pernai, tikimės panašaus derliaus (...), bet keisis orai, keisis ir prognozės“, – BNS teigė A. Macijauskas. 

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidento Karolio Šimo teigimu, pagal dabartines prognozes, planuojamas javų, rapsų ir ankštinių kultūrų derlius gali būti didesnis nei 7 mln. tonų.  

„Rekordinių 2020 m., kai jis buvo 8 mln. t, greičiausiai šis derlius nepasieks“, – BNS tvirtino jis. 

Tačiau K. Šimas pabrėžė, kad, vertinant šios dienos pasėlių būklę, būtų galima prikulti mažiausiai nuo 0,5 mln. t iki 700 tūkst. t daugiau nei pernai.  

„Dotnuva Baltic“ sėklų ruošimo fabriko Sėklininkystės skyriaus vadovo Sigito Augo teigimu, nors pasėlių būklė pagerėjo po šalto ir sauso pavasario, jau kiek neramina perteklinė drėgmė, stabdanti lauko darbus ir neigiamai veikianti pasėlius.

„Jei pavyks ūkiams atlikti laiku visus pasėlių priežiūros darbus, derlius turėtų būti geras. Ir žieminių, ir vasarinių javų, ir vidutinis žieminių rapsų. Dabar matome potencialą geram derliui. Javų derlių prognozuojame didesnį nei pernai, o rapsų turėtų būti 2021 m. lygio“, – BNS prognozavo jis. 

S. Augo teigimu, kiekvienam regione derlius skiriasi. Suvalkijoje ar Joniškio regione geras kviečių derlius yra 7–8 t, o Žemaitijos – 5–6 tonos.

Pasėliai atrodo neblogai

A. Macijauskas sako, kad derliaus kokybę dar labiausiai paveikti gali liūtys, kruša ir ypač karščio bangos, kurios pastaraisiais metais nuolat kartojasi – kelias dienas iš eilės yra atogrąžų temperatūra, o tokios oro sąlygos šiuo metu augalams pražūtingos.   

„Yra vietų, kur pasėliai jau nukentėjo nuo per stiprių pavasarinių šalnų, liūčių ir krušos. Gauname pranešimų. Tokie reiškiniai lokalūs, gali būti vienas kitas ūkis labiau nukentėjęs, bet visos valstybės mastu pasėliai atrodo vidutiniškai neblogai“, –  kalbėjo A. Macijauskas. 

Pasak K. Šimo, balandis buvo šaltas ir sausokas, bet gegužės antrojoje pusėje ir birželį iškrito reikiamas kritulių kiekis.

„Visų rūšių grūdai ir pasėliai atrodo gerai. Šiame etape lyja daugiau nei įprastai ir tai didina prielaidas, kad Lietuva užaugins geresnį derlių nei pernai“, – tvirtino K. Šimas.

Jis pabrėžė, kad žieminiai rapsai žydėjo ilgai, temperatūra buvo pastovi, drėgmės netrūksta, bet svarbiausia, kad nuo Joninių iki javapjūtės lietaus nebūtų per daug.

„Derliaus kokybę vertinti dar anksti, šias įžvalgas galėsime pateikti ne anksčiau nei liepą“, –  pridūrė jis.

S. Augas pastebėjo, kad šiemet vėluoja augalų vegetacija, todėl, tikėtina, nuo derliaus kūlimo iki rudeninės sėjos bus trumpesnis laikas ir ūkiai nespės pasiruošti sėklinės medžiagos.

„Įprastai tokiais metais išauga sertifikuotos sėklos poreikis. Jos bus iš dalies pigesnės, vertinant pramoninių javų ir sertifikuotų sėklų kainos santykį. Pernai, norint įsigyti 1 t sertifikuotų kviečių sėklos, reikėjo parduoti 2,2 t pramoninių grūdų (kviečių), šių metų prognozė – 1,8–1,9 tonos“, – skaičiavo S. Augas.  

Pasak jo, sertifikuotų sėklų poreikis auga kasmet, daugėją ūkių, kurie mato naudą, nes pasėtas augalas gyvybingesnis, dygstantys augalai geriau apsaugoti nuo ligų, didesnis būsimas derlius.

Mažiau trąšų – menka problema

A. Macijauskas sako, kad mažesnis trąšų kiekis labai didelės įtakos derliaus dydžiui neturės. Pasak jo, ir praėjusį rudenį, ir pavasarį kai kurie ūkininkai trąšų naudojo mažiau negu vidutiniškai per pastaruosius 10 metų, nes išbrango ir dėl stygiaus sutriko prekyba.

„Derliui tam tikrą įtaką darys mažesnis trąšų kiekis, bet menką – derlius per pusę nesumažės. Sumažėtų keliais procentais. Bet tą derliaus sumažėjimą gali labai lengvai kompensuoti geras oras – jeigu nebus aukštos temperatūros, užteks drėgmės, nuimant derlių bus geras oras. Tad derlius gali būti visai neblogas nepaisant to, kad panaudota mažiau trąšų“, – aiškina A. Macijauskas. 

K. Šimas sako, kad daugelis ūkininkų trąšų turėjo nusipirkę iš anksto, todėl pirmiems tręšimams jų pakako. Tačiau, pasak jo, tikėtina, kad kai kuriuose ūkiuose trąšos nepasisavintos dėl kritulių.

„Brangstančios trąšos labiausiai atsilieps būsimai žieminių pasėlių sėjai, nes 2023 m. derliaus kaina dar nesusiformavo, o šių metų derliui brangesnius įdėjimus kompensuoja pabrangę grūdai“, – teigė K. Šimas. 

Kainų svyravimai

Žemdirbių atstovai prognozuoja, kad nestabili geopolitinė situacija gali paveikti kainas, laukiama jų svyravimo.

K. Šimas sako, kad situacijos neapibrėžtumas, Ukrainoje sumažėję pasėlių plotai, neaiškūs Rusijos veiksmai, dėl sausros prognozuojamas mažesnis derlius Argentinoje, Prancūzijoje, Indijoje nesuteikia pagrindo stabilioms grūdų kainoms.

„Išankstinių pardavimų nedaug, tiesiog grūdų augintojai, matydami kainų svyravimus, bijo rizikuoti ir grūdų šiuo metu parduoda nedidelėmis apimtimis“, – kalbėjo K. Šimas.

Anot jo, kainų svyravimams ar didesniems kritimams įtaką daro gandai apie artėjančią pasaulinę recesiją ar net krizę.