Vilnius. Grūdų netrūksta, o kainų šuolį rinkose inspiravo karo sukeltas emocinis šokas, šiandien per Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) seminarą sakė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas.

„Dabar dėl Rusijos karo prieš Ukrainą – blogiausias laikas ką nors prognozuoti, nes viskas greitai kinta“, – kalbėjo K. Šimas.

Karas paveikė pasaulinę rinką – kviečiai per mėnesį pabrango 39 procentais. Tačiau, anot jo, kviečių likučiai išlieka milžiniški – apie 300 mln. t, tad Europai ir kitoms šalims vargu ar gresia badas. 

Anot K. Šimo, iš esmės grūdų trūkumo nėra, tik stringa logistika, keičiasi įprastos logistinės grandinės, dėl ko atitinkamai pakilo kaina. 

Tiesiogiai Europa pajus šiokį tokį rapsų ir kukurūzų trūkumą. Kalbant apie rapsus, Europa importuodvo apie 2,5 mln. t ukrainietiškų. Tačiau, tikėtina, stygių kompensuos šiųmetis rekordinis Australijos derlius bei Kanada. Rapsų aliejaus poreikis toliau didės Europoje dėl saulėgrąžų aliejaus trūkumo.

„Kai susitinka Zelenskio ir Putino delegacijos, tą dieną kainos iškart sumažėja apie 20 Eur/t, nors nieko nesusitaria. Manau, kainų svyravimai labiau susiję su emocijomis nei su fundamentaliais dalykais, kaip su grūdų realių balansų pasikeitimais. Nepamirškime, kad biržose didelę dalį sudaro investicinių fondų pinigai“, – sakė K. Šimas. Jis priduria, kad jau po mėnesį trunkančio karo matomas kainų stabilizavimasis, gali vykti ir net didesnis kainų kritimas, jei derybose būtų pasiektas susitarimas nutraukti karo veiksmus. Kviečių kaina tuomet gali sumažėti 50-čia, rapsai – 100-u Eur už toną.

K. Šimo teigimu, nors rinkose formuojama kainos brangimo tendencija, kviečių kaina gali koreguotis dėl įvairių sprendimų ir priežasčių, pavyzdžiui, kainų mažėjimą gali lemti vien Europoje kai kurių šalių prasidėję svarstymai mažinti grūdų ir rapsų perdirbamą kiekį biodegaluose.  

Ukrainos grūdų derliaus nuostolis gali būti didesnis nei prognozuojama, nes ši šalis labai priklausoma nuo Rusijos ir Baltarusijos azoto bei kalio trąšų bei susiduria su degalų, reikalingų atlikti žemės ūkio darbams, trūkumu. Bet šiuos naujo derliaus praradimus gali visiškai kompensuoti neišeksportuotas seno derliaus kiekis dėl karo veiksmų – kviečių iki 5 mln. t, kukurūrų –15 mln. tonų.  

Kalbėdamas apie karo poveikį rinkoms, K. Šimas prakalbo apie nuvertėjusį rublį. „Dėl nuvertėjusio rublio pinga Rusijos ūkininkų grūdai, tad jie galimai rinkoje taps pigiausi. Kol kas Rusijos kiekiai niekur nedingo, grūdų ir trąšų eksportas,  nors ir apsunkintas, bet vyksta ir karo sąlygomis. Todėl realų poveikį pasaulio balansams reikėtų vertinti pagal ukrainietiškos produkcijos praradimą“, – sakė LGPPA prezidentas. 

Pasak jo, pritrūkti gali nebent saulėgrąžų aliejaus, nes Ukraina jo eksportuoja už 5,7 mlrd. JAV dolerių (apie 6,3 mlrd. eurų), Ukraina užaugina pusę pasaulio saulėgražų. Nors šis šalis eksportuoja ir labai daug kukurūzų (beveik 37 tūkst. t), jų neturėtų pristigti, nes galima atvežti iš kitur, o ir ukrainietiškų kukurūzų pertekliniai likučiai neišnykę, tik jų eksportas atidėtas dėl karo.